Gruzdžių seniūnija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Gruzdžių seniūnija | |
|---|---|
| Savivaldybė: | Šiaulių rajono |
| Administracinis centras: | Gruzdžiai |
| Plotas: | - |
| Gyventojai: | 3180 (2001 m.) |
| Seniūnas: | N. Bagdonavičienė |
| Žemėlapis | |
 |
|
Gruzdžių seniūnija yra Šiaulių rajono šiaurės vakaruose; centras – Gruzdžiai. Seniūnijos plotas 186 kv. km, iš jų žemės ūkio paskirties 1430 ha. Gruzdžių seniūnijos teritorijoje – 39 kaimai. Čia vingiuoja Mūšos intakai Rimšupis, Kūra, Girstulė, Noruta, yra Dargaičių, Lygudų, Šiupylių ir Valdomų dirbtiniai vandens telkiniai. 2005 m. seniūnijoje buvo 3120 gyventojų.
Nuo 1990 m. veikė Gruzdžių apylinkė, turėjusi savo renkamą tarybą ir viršaitį. 1990 m. gegužės 3 d. Gruzdžių apylinkės savivaldybės tarybos posėdyje apylinkės viršaičiu išrinktas Jonas Dundulis, vėliau, iki 2005 m. seniūnijos seniūnas. Nuo 1995 m. veikia Gruzdžių seniūnija.
1999 m. spalio 7 d. respublikos administracinės reformos projekte Nr. 31-5448 siūloma administracinės reformos antrojo etapo antroje pakopoje, vadovaujantis naujų savivaldybių kūrimo kriterijais ir gyventojų nuomone kartu su Kuršėnų savivaldybe kurti Gruzdžių savivaldybę.
Turinys |
[taisyti] Žymūs žmonės
- Kazys Almenas (g. 1935 m. Gruzdžiuose) – fizikos mokslų daktaras, JAV lietuvių rašytojas.
- Augustinas Baranauskas (1861 m. Šiupyliuose – 1923 m. Šiupyliuose) – Gruzdžių valsčiaus tautinio atgimimo žadintojas, knygnešys, aušrininkas, liaudies poetas, vargonininkas.
- Alfonsas Vytautas Braziulis (1900 m. Laumakiuose – 1982 m. JAV Klivlende) – žurnalistas.
- Daiva Bironaitė (g. 1963 m. Gruzdžiuose) – farmacininkė, gamtos mokslų daktarė, dirba Vilniuje.
- Aloyzas Gentvila (1845 m. Gruzdžiuose – 1919 m. Gruzdžiuose) – liaudies skulptorius.
- Augustinas Gricius (1899 m. Šiupyliuose – 1972 m. Vilniuje) – rašytojas ir žurnalistas.
- Marius Katiliškis (Albinas Vaitkus, 1914 m. Gruzdžiuose – 1980 m. Čikagoje) – rašytojas.
- Liudas Lizaveras (g. 1934 m. Gruzdžiuose) veterinarijos gydytojas, agrarinių mokslų daktaras, dirba Baisogaloje.
- Stasys Motuzas (1898 m. Valdomuose – 1985 m. Vokietijoje) – 1934 – 1944 m. Gruzdžių valsčiaus viršaitis, ūkininkas.
- Laima Tupikienė – Paražinskaitė (1935 m. Karveliuose – 1988 m. Vilniuje) – pedagogikos mokslų daktarė.
- Pranas Penkauskas (1889 m. Daujočiuose – 1950 m. Sigkartinge, Austrija) – istorikas, dvasininkas, Kauno kunigų seminarijos rektorius.
- Neringa Stončiuvienė – Račkauskaitė (g. 1956 m. Gruzdžiuose) – ekonomistė, socialinių mokslų daktarė, dirba Kaune.
- Jonas Šliūpas (1861 m. Rakandžiuose – 1944 m. Berlyne) gydytojas, publicistas, aušrininkas, diplomatas, visuomenės veikėjas.
- Anatolijus Tyčina (1897 m. Gruzdžiuose – 1980 m. Minske) – dailininkas.
- Antanas Trečiokas (1886 m. Svėdasuose – 1943 m. Gruzdžiuose) – farmacininkas, Gruzdžių vaistinės savininkas, aktyvus savivaldos kūrėjas, Gruzdžių valsčiaus savivaldybės pirmininkas.
- Feliksas Vaitkus (1907 m. Čikagoje – 1956 m. Visbadene, tėvai kilę iš Lukošaičių k.) – JAV karinio oro laivyno pulkininkas, 1935 m. perskridęs Atlantą lėktuvėliu Lituanika II.
[taisyti] Lankytinos vietos
Garbingą Gruzdžių krašto praeitį mena istorijos ir kultūros vertybės. Miestelio centre, gotikinio stiliaus aikštėje – respublikinės reikšmės istorijos paminklas, namas, kuriame gimė rašytojas Albinas Vaitkus, pasivadinęs Mariumi Katiliškiu. Dar vienas architektūrinę vertę turintis pastatas – tai restauruota senoji Antano Trečioko vaistinė. Miestelio aikštėje stovi Atgimimo paminklai – Lietuvaitė ir ąžuolinis stogastulpis. Buvusioje vietoje atstatytas „Baltasis kryžius“. M. Katiliškio g. pastatytas koplytstulpis Gruzdžių skietininkams atminti.
Ypač lankomas Švč. Trejybės bažnyčios ansamblis – architektūros paminklas, kurį sudaro bažnyčia, šventoriaus tvora su vartais ir koplyčia, klebonijos ir špitolės pastatais. Benedikto Lapeikos sodyboje Taikos g. 6 (tel. 841372254) įkurtas Arklio muziejus. Kelio Gruzdžiai – Šiupyliai ir keliuko, vedančio į Lukošaičių kaimą sankirtoje pastatytas paminklinis akmuo su įrašu „1935.IX.21 Lithuanica IIF.Vaitkus“, garsiam skrydžiui atminti. Knygnešio P. Veličkos kapas.
Šiupyliuose lankytina šv. Aloyzo bažnyčia, „Pavasarininkų“ paminklas, rašytojo Augustino Griciaus sodybvietė, knygnešio Augustino Baranausko kapas, paminklas 1945 m. genocido aukoms atminti. Lukošaičių kaime – koplytėlė. Rakandžių kaime – paminklinis akmuo bei stogastulpis Jonui Šliūpui atminti. Senų sodybų puošyba ir išplanavimu įdomus etnografinis gatvinis Dargaičių kaimas.
[taisyti] Švietimas
Seniūnijoje yra Augustino Griciaus Gruzdžių vidurinė mokykla, Šiupylių pagrindinė mokykla, Žemės ūkio mokykla, specialieji vaikų globos namai, vaikų lopšelis darželis „Puriena“ (J. Gagarinog. 4) su laikinosios globos grupe.
1948 m. įsteigta Gruzdžių Augustino Griciaus vidurinė mokykla turi gilias istorines šaknis. XIX a. pradžioje Gruzdžiuose veikė parapinė mokykla, nuo 1865 m. valdinė pradinė mokykla. 1904 m. – susekta slapta lietuviška mokykla. 1912 m. įkuriama tipinė pradžios mokykla, nuo 1944 m. ji tampa progimnazija, nuo 1948 m. vidurine.
Gruzdžių dvare 1923 m. buvo įsteigta Žemesnioji žemės ūkio mokykla, 1925 m. pertvarkyta į privačią aukštesniąją gyvulininkystės ir pienininkystės mokyklą, 1928 m. suvalstybinta ir pavadinta Aukštesniąja gyvulininkystės mokykla. 1964 – 1968 m. pastatytas naujasis Žemės ūkio mokyklos kompleksas – mokomasis korpusas, bendrabutis, daugiabučiai gyvenamieji namai, stadionas. Per 75 metus mokyklą baigė ir diplomus gavo 5145 žemės ūkio specialistai. Mokykla ruošia: žemės ūkio gamybos verslo organizatorius, kaimo verslų darbuotojus bei darbininkus, stalius, apdailininkus, kirpėjus.
[taisyti] Kultūra
Gruzdžių ir Šiupylių kultūros namuose yra susibūrę per 10 vaikų ir suaugusiųjų mėgėjų meno kolektyvų, juose dainuojama, grojama, šokama, vaidinama. 1969 m. įkurtas Gruzdžių kultūros namų etnografinis ansamblis.
Gyvos čia senosios tradicijos, kuriamos naujos. Gruzdžiai garsėja Šv. Roko atlaidais, „Gruzdiečių dienomis“, Koštuvių (aludarių) švente, Šiupyliuose švenčiamos Antaninės, senajame etnografiniame, gatviniame Dargaičių kaime gražia tradicija tapo Jurginių – pirmosios ganiavos šventė.
Daug renginių vyksta dviejose seniūnijos bibliotekose. Gruzdžių miestelio bibliotekoje (Šiaulių g. 3) įrengta Anatolijaus Tyčinos paveikslų ekspozicija. Gruzdžių A. Griciaus vidurinėje mokykloje šviesaus atminimo mokytojos, kraštotyrininkės Adolfinos Dereškevičienės įkurtas turtingas kraštotyros muziejus. Gruzdžių krašte vykusios respublikinės kraštotyrinės ekspedicijos metu surinkta medžiaga 1999 m. sudėta į knygą „Gruzdžiai“.
[taisyti] Paslaugos ir verslas
Seniūnijoje yra ambulatorija, medicinos punktas, vaistinė, veterinarijos vaistinė, kavinė, 2 paštai, Gruzdžių ir Šiupylių automatinės telefonų stotys, policijos nuovada, Šiaulių darbo biržos filialas, priešgaisrinis punktas, kelių remonto punktas, turgus, 8 parduotuvės, 2 autobusų stotelės ir 15 autobusų sustojimo aikštelių, komunalinių paslaugų bendrovė, 4 veikiančios kapinės.
Seniūnijoje veikia kelios žemės ir miškų ūkio įmonės, čia įsikūrusios medžio apdirbimo įmonė „Gruzdžių mediena“, įmonė „Baltic champignons“, auginanti grybus eksportui. Viename senojo Gruzdžių dvaro pastate savo dirbtuves įsirengė juodosios keramikos meistrai Regina ir Vytautas Mataičiai.
[taisyti] Didžiausios gyvenvietės
[taisyti] Kiti kaimai
- Apušėliai – 14 gyv.
- Augučiai – 10 gyv.
- Aukštrakiai – 0 gyv.
- Aukštuoliai – 5 gyv.
- Bartkūnai – 0 gyv.
- Biržiai – 23 gyv.
- Bučiūnai – 32 gyv.
- Dargaičiai – 46 gyv.
- Daujočiai – 11 gyv.
- Dimšiai – 27 gyv.
- Gruzdžių viensėdis – 7 gyv.
- Gurbai – 8 gyv.
- Jauneikiškės – 6 gyv.
- Jokūbaičiai – 0 gyv.
- Kantminiai – 13 gyv.
- Karveliai – 31 gyv.
- Laumakiai – 0 gyv.
- Lygudai – 76 gyv.
- Lukošaičiai – 45 gyv.
- Maldeniai – 9 gyv.
- Maniūšiai – 19 gyv.
- Mažeikiai – 16 gyv.
- Norvaišiai – 14 gyv.
- Paupariai – 0 gyv.
- Poviliškiai – 8 gyv.
- Račiai – 45 gyv.
- Rakandžiai – 1 gyv.
- Ratkūnai – 0 gyv.
- Raubaičiai – 0 gyv.
- Ražų eiguvos – 0 gyv.
- Sauginiai – 46 gyv.
- Saveikiai – 73 gyv.
- Strazdai – 12 gyv.
- Šėkščiai – 3 gyv.
- Šepkaičiai – 7 gyv.
- Taurakiai – 2 gyv.
- Valdomai – 67 gyv.
[taisyti] Nuorodos
| Šiaulių rajono seniūnijos |
|
Bubių seniūnija | Ginkūnų seniūnija | Gruzdžių seniūnija | Kairių seniūnija | Kuršėnų kaimiškoji seniūnija | Kuršėnų miesto seniūnija | Kužių seniūnija | Meškuičių seniūnija | Raudėnų seniūnija | Šakynos seniūnija | Šiaulių kaimiškoji seniūnija |
