Marius Katiliškis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Marius Katiliškis
Gimė 1914 m. rugsėjo 15 d.
Gruzdžiai, Kauno gubernija
Mirė 1980 m. gruodžio 17 d. (66 metai)
Lemontas, JAV
Tėvas Juozas Vaitkus
Motina Ona Filipavičiūtė
Sutuoktinis (-ė) Elzė Avižonytė-Vaitkienė,
Zinaida Nagytė-Katiliškienė
Vaikai Saulius, Agnė

Marius Katiliškis (iki 1949 m. Albinas Marius Vaitkus; 1914 m. rugsėjo 15 d. Gruzdžiuose, Kauno gubernija – 1980 m. gruodžio 17 d. Lemonte, Čikagos priemiestis) – Lietuvos išeivijos rašytojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvai kilę nuo Žagariškių. Būsimasis rašytojas gimė Gruzdžių miestelyje, bet vaikystę ir ankstyvąją jaunystę praleido Katiliškių kaime (iš šio pavadinimo ir kilo pseudonimas), už poros kilometrų nuo Žagarės. Marius buvo devintas vaikas iš vienuolikos vaikų.[1]

Lankė Žagarės pradžios mokyklą, progimnaziją, dirbo tėvų ūkyje. Pirmieji jo eilėraščiai publikuoti 1931 m. Šiaulių savaitraštyje „Naujienos“, prozos kūriniai publikuoti nuo 1932 m. žurnaluose „Trimitas“, „Jaunoji karta“, „Naujoji Romuva“, „Kūryba“.[2] 1936 m. buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę, tarnavo Šiauliuose, ryšių batalione radistu. 1941 m. pradėjo dirbti bibliotekininku Pasvalio bibliotekoje, spalio 1 d. paskirtas vedėju. 1941 m. spalio 14 d. Saločių bažnyčioje susituokė su matematikos mokytoja Elze Avižonyte, gimusia Čikagoje.

Antrojo pasaulinio karo metu 1944 m. įstojo į Tėvynės apsaugos rinktinę, dalyvavo kautynėse prie Sedos prieš TSRS armiją.[3] Po to pasitraukė į Vokietiją, dalyvavo įtvirtinimų įrengime Rytprūsiuose. Po karo buvo perkeltų asmenų darbo stovyklose Vokietijoje: Flensburge, Dieburge, Hanau, Freiburge. Bendradarbiavo lietuvių karo pabėgėlių spaudoje. Kurį laiką studijavo meną Fribūre (Šveicarija). Vėliau pateko į Belgijoje esančią perkeltųjų asmenų stovyklą. Apsidraudžiant nuo galimo priverstinio grąžinimo nelaisvėn, stovykloje pasikeitė dokumentus, pasiimdamas M. Katiliškio pavardę.

1949 m. atvyko į JAV. 1949 m. gruodžio 8 d. Brukline antrąkart vedė – poetę Zinaidą Nagytę (Liūnę Sutemą). Gyveno Čikagos priemiestyje Lemonte savo paties pasistatytame name. Dirbo duobkasiu, vėliau plieno liejykloje, kitokį pagalbinį darbą. Palaidotas Čikagos lietuvių tautinėse kapinėse.

Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1986 m. Čikagoje išleista knyga „Išėjęs negrįžti: Marius Katiliškis gyvenime ir kūryboje“ (sudarytoja Violeta Kelertienė). 1990 m. rašytojo gimtinėje pastatytas Alberto Stočkaus stogastulpis. Gruzdžiuose rašytojo vardu pavadinta gatvė, atidengta memorialinė lenta (1994 m.), tais pačiais metais Pasvalio viešajai bibliotekai suteiktas Mariaus Katiliškio vardas.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmuosius eilėraščius išspausdino 1931 m. Šiaulių laikraštyje „Naujienos“, prozos kūrinius – 1932 m. „Trimite“. Bendradarbiavo leidiniuose „Karys“, „Jaunoji karta“, „Naujoji Romuva“, „Kūryba“, „Aidai“, „Tėviškės garsas“, „Lietuvių žodis“, „Metmenys“.

Emigracijoje parašė 4 romanus, 2 novelių knygas, kelionių apybraižas: „Nelaimė“ (1946 m.), „Tremties metai“ (1947 m.), „Užuovėja“ (1952 m.), „Miškais ateina ruduo“ (1957 m.), „Išėjusiems negrįžti“ (1958 m.), „Šventadienis už miesto“ (1963 m.), „Pirmadienis Emerald gatvėje“ (1993 m.) ir kt.[4]

2002 m. Lietuvių literatūros ir meno archyve buvo rastas niekur neskelbtas M. Katiliškio novelių rinkinio „Seno kareivio sugrįžimas“, sukurto 1944 m., rankraštis; 2003 m. šį rinkinį išleido leidykla „Šiaurės Lietuva“. 2004 m. pasirodė ir šio autoriaus ankstyvosios poezijos knyga, pavadinta „Mano žodžiai“, 2005 m. Čikagoje išleistas M. Katiliškio apsakymų rinkinys „Pasivaikščiojimas ratu“.

Garsiausi rašytojo romanai „Užuovėja“ ir „Miškais ateina ruduo“, tačiau jie negavo prestižinių išeivijos Lietuvių rašytojų draugijos (LRD) premijų. M. Katiliškis dėl to labai išgyveno, net išstojo iš draugijos. Vis dėlto 1962 m. LRD premiją gavo jo kūrinys „Prasilenkimo valandos“. Taip pat yra laimėjęs Lietuvių enciklopedijos leidyklos ir Santaros-Šviesos kūrybines premijas.

M. Katiliško romanas „Miškais ateina ruduo“, buvo vienas iš nedaugelio išeivių kūrinių, išleistų sovietinėje Lietuvoje. Dėl to jį porą kartų tardė FTB. 1990 m. sukurtas kino filmas.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Prasilenkimo valanda (apsakymai). – Schweinfurt: Vismantas, 1948.
  • Paskendusi vasara (apsakymų rinkinys). – Rodney (Ont.): Rūta, 1951.
  • Užuovėja (apsakymai). – Chikago: Terra, 1952.
  • Miškais ateina ruduo (romanas). – Chikago: Terra, 1957.
  • Išėjusiems negrįžti (romanas). – Chikago: Terra, 1958.
  • Šventadienis už miesto (apsakymai). – Chikago: Terra, 1963.
  • Duobkasiai. – Chikago: Pedagoginis lituanistikos institutas, 1969.
  • Miškais ateina ruduo (romanas). – Vilnius: Vaga, 1969.
  • Apsakymai. – Willowbrook: Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas, 1975.
  • Užuovėja. Išėjusiems negrįžti (romanai). – Vilnius: Vaga, 1990.
  • Miškais ateina ruduo (romanas), 2-asis leidimas. – Vilnius: Vyturys, 1991.
  • Pirmadienis Emerald gatvėje (romanas). – Willowbrook: Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas, 1993.
  • Užuovėja (apsakymai). – Vilnius: Baltos lankos, 1996.
  • Paskendusi vasara (apsakymų rinktinė). – Kaunas: Šviesa, 1997.
  • Seno kareivio sugrįžimas (novelės). – Šiauliai: Šiaurės Lietuva, 2003.
  • Mano žodžiai: ankstyvoji kūryba (eilėraščiai). – Šiauliai: Saulės delta, 2004.
  • Pasivaikščiojimas ratu (apsakymai). – Chikago: Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas, 2005.
  • Miškais ateina ruduo: romanas (parengė Agnė Iešmantaitė). – Vilnius: Žaltvykslė, 2005. – 228 p. – ISBN 9986-06-083-4
  • Miškais ateina ruduo: romanas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006. – 509 p. – ISBN 9986-39-459-7

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://siauliai.mok.lt/zagaresm/zagare/4pamoka/katiliskis.htm Archyvuota kopija 2009-03-12 iš Wayback Machine projekto.
  2. vle.lt Archyvuota kopija 2018-03-17 iš Wayback Machine projekto.
  3. vle.lt Archyvuota kopija 2018-03-17 iš Wayback Machine projekto.
  4. Vytautas KazakevičiusMarius Katiliškis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. - 238

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Dešimtmetis su Mariaus Katiliškio vardu. – Pasvalys: Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka, 2004. – 24 p.: iliustr. – ISBN 9986-9350-1-6
  • Po knygos ženklu: Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos septynių dešimtmečių kelias, 1937–2007 (sud. Danguolė Abazoriuvienė, Zita Baltrušiūnienė). – Pasvalys: Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka, 2007. – 210 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-9350-4-9
  • Archyvai, bibliotekos, muziejai: bendradarbiavimo galimybės: seminaro medžiaga. – Pasvalys: Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka, 2007. – 93 p. – ISBN 978-9986-9350-3-2

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]