Feliksas Vaitkus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Feliksas Vaitkus
angl. Felix Waitkus
Feliksas Vaitkus. Transatlantic flight Lituanica II. 1935.jpg
F. Vaitkus šalia Lituanica II, 1935 m.
Gimė: 1907 m. birželio 20 d.
Čikaga, JAV
Mirė: 1956 m. liepos 25 d. (49 metai)
Vysbadenas, Vokietija
Motina: Marija Stankevičiūtė
Sutuoktinis(-ė): Marta Brotz
Vaikai:

Philip Waitkus

Veikla: lakūnas, inžinierius
Alma mater: Čikagos universitetas
Žymūs apdovanojimai:

1935 m. Vytauto Didžiojo III laipsnio ordinas

Commons-logo.svg Vikiteka: Feliksas VaitkusVikiteka
F. Vaitkus šalia Lituanica II, 1935 m.
Feliksą Vaitkų (pirmas kairėje), perskridusį Atlantą, džiaugsmingai sutinka Kaune. Ketvirtas nuo kairės (prieš skautą) - žymus Lietuvos sportininkas Vladas Dzindziliauskas. Kaunas, 1935 spalio 2 d.
Lituanica II skrydžiui per Atlantą 1936 m. atminti išleista oro pašto ženklų laida (3 ženklai) su F. Vaitkaus portretu ir skrydžio schema

Feliksas Vaitkus (angl. Felix Waitkus, 1907 m. birželio 20 d. Čikagoje, JAV1956 m. liepos 25 d. Vysbadene, Vokietija) – lietuvių kilmės JAV lakūnas, 1935 m. rugsėjo 2122 d. lėktuvu Lituanica II (Lockheed L-5B Vega) perskridęs Atlanto vandenyną.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gimė 1907 m. birželio 20 d. Čikagoje. Tėvas kilęs iš Lukošaičių kaimo (Gruzdžių seniūnija), motina Marija Stankevičiūtė gimusi Žagarėje.

Mokėsi Čikagos universitete, Kalifornijos aviacijos mokykloje, kur baigė aviacijos kursus.

Tarnavo JAV KOP. 1931 m. išleistas į atsargą. Tais pačiais metais įsteigė aviacijos mokyklą Viskonsino valstijoje. Vedė „Kohler“ korporacijos inžinieriaus, aviacijos entuziasto Antono Brotz dukterį Martą.

1935 m. rugsėjo 2122 d. lėktuvu Lockheed L-5B Vega (pavadintu Lituanica II) pakartojo Dariaus ir Girėno skrydį per Atlanto vandenyną. Pakilo iš Niujorko (Floyd Bennet Field aerodromas), nutūpė Ballinrobo rajone (Airija), nors buvo numatyta nusileisti Kaune. Skrydžio trukmė apie 21 val. 30 min., nuskrista apie 5100 kilometrų.

Po skrydžio aplankė Lietuvą, kur buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo III laipsnio ordinu. Aplankė tėvo tėviškę. Lapkričio 7 d. išvyko į Prancūziją, o iš ten laivu į JAV.

Vėliau baigė studijas Čikagos universitete (filosofijos bakalauro laipsnis), studijavo technologijos institute (lėktuvų konstravimo inžinieriaus diplomas).

1940 m. lapkričio 25 d. pašaukiamas į karinę tarnybą, paskirtas Sietlo mieste gaminamų karinių serijinių lėktuvų Boeing B-17 Flying Fortress ir Boeing B-29 Superfortress vyriausiuoju pilotu-bandytoju. Iki 1946 m. balandžio 11 d. išbandė daugiau kaip 1000 Boeing B-17 ir apie 100 Boeing B-29 karinių lėktuvų.

1946 m. sausio 2 d. suteiktas karinių oro pajėgų pulkininko leitenanto laipsnis. Vėliau, pasitraukus iš karinės tarnybos, dirbo Boeing firmoje inžinieriumi.

Prasidėjus Korėjos karui 1951 m. lapkričio 14 d. pašauktas į karinę tarnybą, tarnavo Northono aviacijos bazėje (Kalifornija). Vėliau perkeltas į Vysbadeną (Vakarų Vokietija).

1956 m. liepos 25 d. ištiktas širdies priepuolio mirė. Palaidotas Kohlerio kapinėse (Viskonsino valstija).

Atminimo įamžinimas[taisyti | redaguoti kodą]

  • 1936 m. išleisti pašto ženklai.
  • Kohleryje įrengtas F. Vaitkaus memorialinis muziejus.
  • Paminklas F. Vaitkaus skrydžiui per Atlantą atminti Ballinrobe Airijoje, pastatytas 2006 m. (skulp. Juozas Šlivinskas).

Apdovanojimai[taisyti | redaguoti kodą]

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Felikso Vaitkaus skrydis per Atlantą: transatlantinio lakūno Felikso Vaitkaus 100-osioms gimimo metinėms (sud. Dalė Naujalienė). – Vilnius: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, 2008. – 82 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-738-90-9

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]