Alfonsas Vytautas Braziulis
| Alfonsas Vytautas Braziulis | |
|---|---|
| Gimė | 1900 m. kovo 8 d. Laumakiai, Gruzdžių valsčius |
| Mirė | 1982 m. balandžio 6 d. (82 metai) Klyvlendas |
| Veikla | žurnalistas, redaktorius, visuomenės veikėjas |
Alfonsas Vytautas Braziulis (1900 m. kovo 8 d. Laumakiai, Gruzdžių valsčius – 1982 m. balandžio 6 d. Klyvlendas) – Lietuvos žurnalistas, visuomenės veikėjas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1920–1924 m. lankė Tautos teatro studiją, 1922 m. – Eltos žurnalistikos kursus.
Spaudoje bendradarbiavo nuo 1918 m. 1919–1921 m. Lietuvos kariuomenės savanoris, 1923 m. Klaipėdos krašto išlaisvinimo žygio dalyvis. 1923–1925 m. – knygų leidyklos „Vaiva“ reikalų vedėjas. 1926 m. savaitraščio „Šiaulių naujienos“ redaktorius, 1926–1927 m. – Eltos vidaus korespondentas, 1930–1932 m. žurnalo „7 meno dienos“ redaktorius, 1940–1944 m. Kauno radiofono žinių redaktorius. Rašė meno ir kultūros apžvalgas, reportažus, interviu su menininkais ir visuomenės veikėjais.[1]
1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. persikėlė į JAV. 1950 m. JAV lietuvių bendruomenės Klyvlendo skyriaus pirmininkas. Periodiniuose leidiniuose „Dirva“, „Draugas“, „Lietuvos aidas“, „Kultūra“, „Naujoji Romuva“ ir kt. paskelbė straipsnių visuomeninėmis ir kultūrinėmis temomis.[2]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1905 metų revoliucija lietuvių literatūroje, studija, 1925 m.
- Jonas Šliūpas, 1926 m., slapyvardis Ed. Vingėla
- Aš laikiau pamaldas už Staliną, 1950 m.
- Išvertė F. Šaliapino atsiminimus „Mano gyvenimas“, 1938 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 73 psl.
- ↑ Domas Šniukas. Alfonsas Vytautas Braziulis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 460 psl.