Leonas X

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nota disambigua.svg
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Leonas X
lot. Leo X
217-asis popiežius
Pope-leo10.jpg
Gimimo vardas: it. Giovanni di Lorenzo de Medici
Gimė: 1475 gruodžio 11
Florencija, Italija
Mirė: 1521 gruodžio 1
Palaidotas: Santa Maria sopra Minerva, Roma
Tautybė: italas
Leono X herbas
Leono X herbas
217-asis popiežius
Išrinktas: 1513 kovo 11
Baigė: 1521 gruodžio 1
Pirmtakas: Julijus II
Įpėdinis: Adrianas VI
Commons-logo.svg Vikiteka: Leonas XVikiteka

Leonas X (lot. Leo X, tikrasis vardas Džiovanis di Lorencas de Medičis, it. Giovanni di Lorenzo de Medici, 1475 m. gruodžio 11 d. Florencijoje1521 m. gruodžio 1 d. Romoje) – popiežius nuo 1513 m. iki mirties, labiausiai žinomas dėl nesėkmingų bandymų sustabdyti reformaciją, kuri prasidėjo jam būnant popiežiumi, kai Martynas Liuteris (1483–1546) apkaltino katalikų bažnyčią dvasine ir materialia korupcija.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Kilęs iš Florencijos Medičių giminės, antrasis Lorenco de Medičio sūnus. Jo pusbrolis Džiulijus di Džiulianas de Medičis tapo popiežiumi Klemensu VII (1523–1534).

1489 m. kardinolas in pectore (paskelbtas slaptai), 1492 m. kovo 26 d. šešiolikmetis Džiovanis buvokardinolu paskelbtas viešai ir persikėlė į Romą. Po kelių mėnesių jo karjeros perspektyvas aptemdė beveik vienu metu ištikusi jo tėvo ir popiežiaus mirtis, po kurių pasibaigė taiki era Italijoje ir prasidėjo užsienio invazijų ir vidinių konfliktų periodas.

Į Italiją įsiveržus prancūzams, Medičių šeima 1494m. lapkritį buvo ištremta iš Florencijos. Bandęs kiek įmanoma priešintis, kardinolas de Medičis prieglobstį rado Bolonijoje, keliavo po užsienio šalis su grupe draugų. Grįžęs iš kelionių apsistojo Romoje, nesikišo į viešąjį gyvenimą.

Išrinkimas popiežiumi[taisyti | redaguoti kodą]

1513 m. kovo 9 d. nebūdamas kunigu išrinktas popiežiumi, po rinkimų įšventintas kunigu ir vyskupu, kovo 11 d. įšventintas popiežiumi. Kaip teigiama, jis pasakęs savo broliui Džiulianui: „Jei Dievas suteikė mums popiežiaus vietą, mėgaukimės ja.“ Nors apie tai pranešęs Venecijos pasiuntinys nebuvo nešališkas, be to, tuo metu net nebuvo Romoje, ši frazė gerai iliustruoja į malonumus linkusio popiežiaus būdą ir rimtumo stoką. Ir iš tikrųjų jis mėgavosi rengdamas Romoje paradus su panteromis ir baltuoju drambliu Hanno.

Nuo 1513 m. vadovavo Laterano V susirinkimui; jam pasibaigus skelbė popiežiaus viršenybę Susirinkimo atžvilgiu. 1516 m. su Prancūzijos karaliumi Pranciškumi I sudarė Bolonijos konkordatą, kuriuo suteikė karaliui teisę skirti vyskupus. Jo politikai buvo būdingas nepotizmas. Išplėtė prekybą indulgencijomis, tai paskatino M. Liuterį paskelbti savo 95 tezes, nuo kurių prasidėjo Reformacija.

Pradėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikščio Kazimiero beatifikacijos bylą: 1517 m. sudarė komisiją gyvenimo šventumui ištirti, 1520 m. šiam darbui į Vilnių siuntė legatą vyskupą Z. Fererį.[1]

Leonas X garsėjo labdara: ligoninėms, atleistiems kareiviams, piligrimams, vargšams studentams, pabėgėliams, luošiams, ligoniams ir įvairiausiems nelaimėliams kasmet buvo išdalinama daugiau nei 6000 dukatų. Globojo žydus. Buvo Renesanso kultūros žinovas, rėmė menininkus (Rafaelį, Mikelandželą ir kt.).

Jo ekstravagancija įžeidė net kai kuriuos kardinolus, kurie, vadovaujami Alfonso PetručioSienos, kaip įtariama, rengė pasikėsinimą, bet jis nepavyko. Kai kas teigė, kad Leonas X ir jo pasekėjai išsigalvojo sąmokslą, kad galėtų išlupti pinigų iš turtingų, bet nemėgstamų kardinolų.

Leonas X taip pat pasižymėjo architektūros projektais, pratęsė Šventojo Petro bazilikos statybą.

Reformacija[taisyti | redaguoti kodą]

1520 m. liepos 15 d. popiežius Leonas X išleido popiežiaus bulęExsurge Domine“ ir 1521 m. sausio 3 d. ekskomunikavo Liuterį (bulė Decel Romanum Pontificem). Ši bulė buvo ignoruojama, o Liuteris ją viešai sudegino. Tai buvo ne vienintelis Leono X dokumentas, į kurį nebuvo kreipiamas dėmesys.

Anglijos karaliui Henrikui VIII paprašius popiežiaus leidimo skyryboms, Leonas X atsisakė. Jis nenorėjo supykdyti Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Karolio V. Popiežiui atsisakius Henrikas VIII nusprendė įkurti anglikonų bažnyčią, pasiskirdamas save šios bažnyčios galva. Netrukus po to popiežius susirgo maliarija ir 1521 m. mirė.

Romos katalikų bažnyčios titulai
Pirmtakas
Popiežius
Julijus II
Emblem of the Papacy SE.svg Popiežius
Leonas X

1513-1521
Įpėdinis
Popiežius
Adrianas VI

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Algirdas Jurevičius. Leonas X. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 12 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]