Dniepropetrovskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Dniepropetrovskas
ukr. Дніпропетровськ
   Dnipropetrovska gerb.png      Флаг Днепропетровска 2.png   
Dnipropetrowsk.jpg

Dniepropetrovskas
48°27′00″N 34°59′00″E / 48.45°N 34.983333°E / 48.45; 34.983333 (Dniepropetrovskas)Koordinatės: 48°27′00″N 34°59′00″E / 48.45°N 34.983333°E / 48.45; 34.983333 (Dniepropetrovskas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Ukrainos vėliava Ukraina
Sritis: Dniepropetrovsko sritis Dniepropetrovsko sritis
Įkūrimo data: 1776 m.
Magdeburgo teisė nuo: 1783 m.
Meras: Іван Куліченко
Gyventojų (2007 m.): 1 080 846
Plotas: 380 km²
Tankumas (2007 m.): 2 844 žm./km²
Pašto kodas: 49000-489
Tel. kodas: +380-56
Tinklalapis: [1]
Commons-logo.svg Vikiteka: DniepropetrovskasVikiteka
Kirčiavimas: Dniepropetròvskas (Dnipropetròvskas)

Dniepropetrovskas (17761796 m. ir 18021926 m. Jekaterinoslavas, 17961802 m. Novorosijskas) – milijoninis miestas pietryčių Ukrainoje; srities centras.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

1776 m. miestą įkūrė rusas Grigorijus Potiomkinas ir carienės Jekaterinos Didžiosios garbei pavadino Jekaterinoslavu. Miesto teisės suteiktos 1783 m. Dabartiniu pavadinimu miestas žinomas nuo 1926 m.

1789 m. pastatyti klasicistiniai G. Potiomkino rūmai (archit. I. Starovas; perstatyti XIX a., vėliau sugriauti, atstatyti 1953 m.). XVIII a. pab. pastatytas gelumbės fabrikas. 1835 m. pastatytas Viešpaties Atsimainymo soboras (archit. A. Zacharovas). XIX a. pab.– XX a. pr. mieste iškilo eklektiniai pastatai.[1]

1932 m. pastačius vandens jėgainę ant Dniepro upės paskatino miesto pramonės augimą, kuris prasidėjo apie 1880 m. nutiesus geležinkelį. Antrojo pasaulinio karo metu (19411943) Dniepropetrovską okupavo vokiečiai. Iki 1991 m. dėl raketinės pramonės miestas buvo uždaras užsieniečiams.

Per Pirmąjį pasaulinį karą Jekaterinoslave apsigyveno lietuvių karo pabėgėlių. Po 1917 m. Spalio perversmo ir Rusijos pilietinio karo dauguma lietuvių grįžo į Lietuvą.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Miestas išsidėstęs abiejuose Dniepro upės krantuose.

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Klimatas vidutinių platumų, kontinentinis.

Nuvola apps kweather.svg Dniepropetrovsko klimatas Weather-rain-thunderstorm.svg
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis
Rekordinė aukščiausia °C 11,5 (1971) 17,5 (1990) 24,1 (1983) 28,4 (1975) 35,1 (2007) 36,6 (1954) 38,0 (2002) 40,1 (1930) 36,5 (1994) 30,6 (1952) 23,6 (1932) 13,7 (2000) 40,1 (1930)
Vidutinė temperatūra °C -5,5 -4,1 0,8 9,4 16,0 19,6 21,3 20,6 15,4 8,4 2,5 -2,1 8,5
Rekordinė žemiausia °C -28,4 (1954) -29,7 (1954) -26,4 (1964) -7,5 (1956) -2,6 (1940) 4,7 (1958) 7,6 (1956) 3,9 (1970) -3,1 (1977) -7,4 (1971) -20,1 (1931) -24,6 (1969) -29,7 (1954)
Krituliai mm 45 36 34 38 46 59 56 37 36 32 42 52 513
Duomenys: Dniepropetrovsko klimatas[2] 2009 01 16

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

2007 m. mieste gyveno 1 080 846 gyventojų ir buvo trečias pagal gyventojų skaičių tarp visų Ukrainos miestų.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1792 m. ir 2007 m.
1792 m. 1863 m. 1914 m. 1920 m. 1989 m.sur. 1996 m. 2006 m. 2007 m.
2 194 20 000 211 100 189 000 1 178 000 1 147 000 1 025 044 1 039 000


Švietimas ir kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Soboras

Yra Ukrainos mokslų akademijos filialas. Dniepropetrovsko universitetas, įkurtas 1918 m., žemės ūkio universitetas, kasybos (įk. 1899 m.), metalurgijos (įk. 1930 m.) institutai. Veikia dailės ir istorijos muziejai, 5 teatrai, tarp jų operos ir baleto teatras, atidarytas 1974 m., filharmonija, Botanikos sodas.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Didelis pramonės centras, mineralais gausiame regione. Gerai išvystytas geležinkelio ir vandens transportas, leidžiantis susisiekti su geležimi gausiu Krivoj Rogu Doneco baseine ir mangano kasyklomis Nikopolyje, yra upių uostas ir oro uostas. Dniepropetrovske išplėtota juodoji metalurgija, metalo apdirbimas, plieno, elektrovežių, metalurgijos ir kasybos įrangos, žemės ūkio mašinų, staklių, presų, radijo imtuvų gamyba, chemijos (kokso chemijos, padangų, plastikų, dažų, lakų, azoto trąšų, sintetinių dervų), siuvimo, trikotažo, avalynės, statybinių medžiagų, medžio apdirbimo, baldų, popieriaus, maisto (mėsos, alaus) pramonė.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Miestai partneriai[taisyti | redaguoti kodą]

Dniepropetrovskas yra užmezgęs partnerystės ryšius su šiais miestais:

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Dniepropetrovskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 36 psl.
  2. "Dniepropetrovsko klimatas (English)." Nuoroda tikrinta 2009-01-16.