Rygos oro uostas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Tarptautinis Rygos oro uostas
Oro uosto logotipas
IATA: RIX - ICAO: EVRA
Parametrai
Oro uosto tipas civilinis
Miestas Ryga
Aukštis virš jūros lygio 10 m
Koordinatės 56°55′25″N 023°58′16″E / 56.92361°N 23.97111°E / 56.92361; 23.97111
Tinklalapis http://www.riga-airport.com
Pakilimo takas
Kryptis Matmenys Danga
ilgis (m) plotis (m)
18/36 3200 asfaltbetonis

Tarptautinis Rygos oro uostas (IATA kodas: RIX, ICAO kodas: EVRA) - didžiausias civilinis oro uostas Latvijoje ir Baltijos šalyse, esantis vakarinėje Rygos miesto dalyje. Pastatytas 1973 m.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Oro uostas buvo atidarytas 1974 m. spalį. Tuo metu vykdavo vietiniai skrydžiai tarp TSRS miestų. Skrydžius vykdė vienintelė kompanija - Aeroflot. Latvijai atgavus nepriklausomybę oro uostas modernizuotas. 1995 m. buvo galima nuskristi į 26 miestus. 1996 m. oro uoste skraidė 17 kompanijų. 1998 m. atnaujintas oro uostas dizainas. Oro uosto modernizacija baigta 2001 m. kartu su Rygos 800 metų jubiliejaus iškilmėmis. 2005 m. oro uostas aptarnavo 1,9 milijono keleivių. 2006 m. atidarytas naujas pietų terminalas. Planuojama statyti naują terminalą galintį aptarnauti iki 10 mln. keleivių kasmet.

Iš Rygos oro uosto galima nuskristi į 31 valstybę: Airiją, Azerbaidžaną, Austriją, Baltarusiją, Belgiją, Čekiją, Daniją, Didžiąją Britaniją, Egiptą, Estiją, Graikiją, Gruziją, Ispaniją, Italiją, Izraelį, JAE, JAV, Lenkiją, Lietuvą, Moldovą, Nyderlandus, Norvegiją, Prancūziją, Rusiją, Suomiją, Švediją, Šveicariją, Turkiją, Ukrainą, Uzbekistaną, Vokietiją.

Aviakompanijos[taisyti | redaguoti kodą]

Aviakompanijos pavadinimas Kryptys
Aeroflot Maskva
Air Baltic Baku, Barselona, Berlynas, Briuselis, Bergenas, Hurgada, Kopenhaga, Kaunas, Dnepropetrovskas, Dublinas, Diuseldorfas, Hamburgas, Helsinkis, Stambulas, Kaliningradas, Kijevas, Liepoja, Londonas, Milanas, Minskas, Maskva, Miunchenas, Odesa, Oslas, Paryžius, Simferopolis, Stokholmas, Sankt Peterburgas, Talinas, Tbilisis, Tel Avivas, Vilnius, Viena, Varšuva, Šarm el Šeichas, Ciurichas, Gėteborgas
Czech Airlines Praha
Finnair Helsinkis
LOT Varšuva
Lufthansa Frankfurtas
Norwegian Air Shuttle Oslas, Trondheimas
Ryanair Dublinas, Frankfurtas, Liverpulis, Londonas, Stokholmas, Tamperė, Glazgas, Brėmenas, Briuselis, Diuseldorfas, Milanas, Notingemas, Bristolis
Turkish Airlines Stambulas
Uzbekistan Airways Niujorkas, Taškentas

Pervežimai[taisyti | redaguoti kodą]

Oro uostas aptarnavo keleivių (x1000)
1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
310 398 504 506 535 555 562 574 623 633 712 1060 1878 2495 3161 3 691 4 066
airBaltic lėktuvas Rygos oro uoste

Atlikta reisų: 2005 m. 34 552, 2006 m. – 40 162, augimas 16,2 %. Keleivių pervežta 32,9 % daugiau:

Aviakompanija Pervežta keleivių (x1000) Dalis
airBaltic 1 000 40,2 %
Ryanair 664,98 26,7 %
Latcharter 119,3 4,8 %
Air France KLM 100,05 4 %
Czech Airlines 91,96 3,7 %
British Airways 82,03 3,3 %
easyJet 71,68 2,9 %
Lufthansa 57,1 2,3
Iš viso 2,495 100 %

Baltijos valstybių oro uostų lyderiai[taisyti | redaguoti kodą]

Aptarnautų keleivių skaičius (pagal metus ir oro uostus):

Šalis Oro uostas 2013 2012 2011 2010 2009 2008 2007 2006 2005 2004 2003 2002 2001
Latvijos vėliava Latvija Rygos oro uostas 4793045 4767764 5106692 4663647 4066854 3690549 3160945 2495020 1878035 1060426 711753 633322 622647
Lietuvos vėliava Lietuva Vilniaus oro uostas 2661869 2208096 1712467 1373859 1308632 2048439 1717222 1451468 1281872 964164 719850 634991 584171
Estijos vėliava Estija Talino oro uostas 1958801 2206791 1913172 1384831 1346236 1811536 1728430 1541832 1401059 997941 715859 605697 573493
Lietuvos vėliava Lietuva Kauno oro uostas 695509 830268 872618 809732 456698 410165 390881 248228 77350 27113 21732 19891 20137
Lietuvos vėliava Lietuva Palangos oro uostas 127890 128169 111133 102528 104600 101586 93379 110828 94000 76020 46666 45971 45660

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Rygos oro uostas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka