Vanaginiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Accipitridae
Vištvanagis (Accipiter gentilis)
Paprastasis vištvanagis (Accipiter gentilis)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Paukščiai
( Aves)
Būrys: Vanaginiai paukščiai
( Accipitriformes)
Šeima: Vanaginiai
( Accipitridae)
Binomas
Accipitridae
Vieillot, 1816

Vanaginiai (Accipitridae) – vanaginių paukščių (Accipitriformes) būrio plėšriųjų paukščių šeima. Neretai dalis mokslininkų vanaginių šeimą priskiria sakalinių paukščių (Falconiformes) būriui.

Amerikinis kregždinis peslys (Elanoides forficatus)
Mažasis erelis rėksnys (Clanga pomarina)
Paprastasis suopis (Buteo buteo)
Paprastasis gyvatėdis (Circaetus gallicus)
Stepinės lingės (Circus macrourus) patinas
Australinis palšasis peslys (Elanus axillaris)
Avėdra (Gypaetus barbatus)
Palšasis grifas (Gyps fulvus)
Baltapilvis jūrinis erelis (Haliaeetus leucogaster)
Harpija (Harpia harpyja)
Pilkasparnis giedvanagis (Melierax poliopterus)
Rudasis peslys (Milvus milvus)
Vakarinis vapsvaėdis (Pernis apivorus)
Afrikinis linginis vanagas (Polyboroides typus)

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmųjų vanaginių fosilijos žinomos iš ankstyvojo eoceno laikotarpio, maždaug prieš 50 milijonų metų, bet iš šio laikotarpio jų radiniai labai fragmentiški. Kaip ir daugumos kitų plėšriųjų paukščių atveju, šios grupės fosilijos įrašai yra gana išsamūs nuo vėlesniojo eoceno (prieš 35 milijonus metų) epochos, o šiuolaikinės gentys yra gerai dokumentuotos nuo ankstyvojo oligoceno epochos, maždaug prieš 30 milijonus metų.

Mūsų laikais vanaginiai paplitę visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Gyvena įvairiuose biotopuose, išskyrus arkties tundrą ir sausringiausias dykumas.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai nedideli, vidutinio dydžio ir dideli, žemyn lenktu, gana trumpoku snapu paukščiai. Turi gerai išsivysčiusią regą[1]. Jų kojos stiprios, prisitaikę griebti ar nešti grobį, o užpakalinio ir priekinių pirštų nagai stipriai lenkti ir aštrūs[2]. Vanaginiai paukščiai turi ilgus, o daugelio rūšių ir gana plačius sparnus, kurie padeda sklandyti ir sklęsti. Viršutinės kūno dalies plunksniniame apdare dažniausiai dominuoja rudi, juodi, pilki atspalviai, apatiniame – šviesesni atspalviai. Lytinis dimorfizmas pasireiškia kūno masėje, kuomet visų rūšių patelės yra stambesnės. Pavyzdžiui labiausiai lytinis dimorfizmas masėje pasireiškia tarp aktyviai paukščius medžiojančių rūšių, tokių kaip tikrieji vanagai (Accipiter), kurių patelės stambesnės 25–50%. Tarp rūšių, kurios medžioja smulkesnius graužikus, driežus, varliagyvius, žuvis, vabzdžius, patelių ir patinėlių dydis skiriasi nuo 5% iki 30%. Skirtingų lyčių individų dydis beveik nesiskiria pas Senojo pasaulio grifus mintančius dažniausiai dvėseliena ar kitus vanaginius mintančius gyvatėmis, nors vidutiniškai ir jų patelės gali būti sunkesnės už patinėlius. Nedidelė dalis rūšių, pavyzdžiui lingės (Circus) turi lytinį dimorfizmą plunksniniame apdare, tokiu atveju patinėlių plunksnos ryškesnės nei pas pateles, o patelės panašesnės į jauniklius.

Smulkiausios rūšys yra perlamutrinis peslys (Gampsonyx swainsonii) ir afrikinis mažasis paukštvanagis (Accipiter minullus) – abiejų kūno ilgis 23 cm, sveria 85 g. Stambiausia šeimos rūšis yra tamsieji grifai (Aegypius monachus), kurie sveria iki 14 kg, jų kūno ilgis 98–120 cm, skersmuo tarp išskleistų sparnų galų 250–310 cm. Apie 1400 metus Naujojoje Zelandijoje išnykęs Hasto sakalinis erelis (Harpagornis moorei) svėrė iki 15 kg ir kūno dydžių, svoriu pralenkė šiuo metu gyvenančias visas plėšriųjų paukščių rūšis.

Gyvenimo būdas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvenimo būdas labai įvairus. Beveik visos rūšys aktyvios šviesiu paros metu, tik nedaug rūšių aktyvios naktį. Pavyzdžiui raštuotasparnis palšasis peslys (Elanus scriptus) aktyvus naktį ir prietemose. Beveik visos rūšys monogamai – poruojasi visam gyvenimui, tik nedidelė dalis rūšių poliginai ir poliandrai. Lizdus krauna abu poros nariai, bet daugiausia lizdui medžiagos atneša patinėliai. Lizdus krauna ant klifų, medžiuose arba ant žemės. Deda nuo 1 iki 9 kiaušinių. Priklausomai nuo rūšies, peri nuo 28 iki 60 dienų. Daugumoje rūšių peri abu poros nariai. Grobį gaudo ant žemės, medžių, rečiau ore ir vandenyje, o Senojo pasaulio grifai daugiau minta negyvais gyvūnais. Dauguma minta gyvu grobiu – paukščiais, dažniausiai smulkiais graužikais ir kitais nedideliais žinduoliais, ropliais, varliagyviai, žuvimis, bestuburiais, vaisiais.

Gyvenęs laisvėje vanaginių šeimos paukštis yra išgyvenęs 38 metus. Gyvenę nelaisvėje žmonių priežiūroje, stambūs ereliai ir grifai yra išgyvenę iki 60 metų[3].

Vanaginių pošeimiai ir gentys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vanaginių pošeimių klasifikacija iki šiol vienodai nenusistovėjusi ir keičiasi. Priklausomai nuo mokslinio šaltinio autorių, vanaginių pošeimių skaičius nurodomas skirtingai, bei skirtingas genčių priklausomumas pošeimiams. Cornell Lab of Ornithology išskiria 69 gentis ir 250 rūšių[4]. Howard and Moore pasaulio paukščių klasifikacija išskiria 67 gentis ir 233 rūšis.

Žemiau, vanaginių 14 pošeimių ir 68 genčių klasifikacija abėcėlės tvarka:

  1. Gentis: Accipiter Brisson, 1760 – Tikrieji vanagai;
  2. Gentis: Erythrotriorchis Sharpe, 1875 – Rusvieji vištvanagiai;
  3. Gentis: Megatriorchis Salvadori & D’Albertis, 1875 – Naujosios Gvinėjos vanagai
  4. Gentis: Micronisus G.R. Gray, 1840 – Vanagai giesmininkai;
  5. Gentis: Urotriorchis Sharpe, 1874 – Ilgauodegiai pesliai;
  1. Gentis: Aquila Brisson, 1760 – Tikrieji ereliai;
  2. Gentis: Clanga Adamowicz, 1858 – Ereliai rėksniai;
  3. Gentis: Hieraaetus Kaup, 1844 – Sakaliniai ereliai;
  4. Gentis: Ictinaetus Blyth, 1843 – Indiniai juodieji ereliai;
  5. Gentis: Lophaetus Kaup, 1847 – Kuoduotieji ereliai;
  6. Gentis: Lophotriorchis Sharpe, 1874 – Rausvapilviai ereliai;
  7. Gentis: Nisaetus Hodgson, 1836
  8. Gentis: Polemaetus Heine, 1890 – Karingieji ereliai;
  9. Gentis: Spizaetus Vieillot, 1816 – Pesliniai ereliai;
  10. Gentis: Stephanoaetus Sclater, 1922 – Vainikuotieji ereliai;
  1. Gentis: †Bermuteo Olson, 2008 – Bermudiniai suopiai;
  2. Gentis: Busarellus Lesson, 1843 – Suopiai žuvininkai;
  3. Gentis: Butastur Hodgson, 1843 – Vanaginiai suopiai;
  4. Gentis: Buteo Lacépède, 1799 – Tikrieji suopiai
  5. Gentis: Harpyhaliaetus Lafresnaye, 1842 – Ereliai atsiskyrėliai;
  6. Gentis: Cryptoleucopteryx Amaral et al., 2009
  7. Gentis: Geranoaetus Kaup, 1844 – Suopiniai ereliai;
  8. Gentis: Geranospiza Kaup, 1847 – Gerviniai vanagai;
  9. Gentis: Helicolestes Bangs & Penard, 1918
  10. Gentis: Ictinia Vieillot, 1816 – Melsvieji pesliai;
  11. Gentis: Leucopternis Kaup, 1847 – Keršieji suopiai;
  12. Gentis: Morphnarchus Ridgway, 1920
  13. Gentis: Parabuteo Ridgway, 1874 – Hariso suopiai;
  14. Gentis: Pseudastur Blyth, 1849
  15. Gentis: Rostrhamus Lesson, 1830 – Liaunasnapiai pesliai;
  16. Gentis: Rupornis Kaup, 1844 – Didžiasnapiai suopiai;
  1. Gentis: Circaetus Vieillot, 1816; – Tikrieji gyvatėdžiai;
  2. Gentis: Eutriorchis Sharpe, 1875 – Madagaskariniai gyvatėdžiai;
  3. Gentis: Macheiramphus Bonaparte, 1850 – Plačiažiočiai pesliai;
  4. Gentis: Pithecophaga Ogilvie-Grant, 1896 – Ereliai beždžionėdžiai;
  5. Gentis: Spilornis G.R. Gray, 1840 – Kuoduotieji gyvatėdžiai;
  6. Gentis: Terathopius Lesson, 1830 – Striukauodegiai gyvatėdžiai;
  1. Gentis: Circus Lacepede, 1799 – Lingės
  1. Gentis: Chelictinia Lesson, 1843 – Afrikiniai kregždiniai pesliai
  2. Gentis: Elanus Savigny, 1809 – Palšieji pesliai
  3. Gentis: Gampsonyx Vigors, 1825 – Perlamutriniai pesliai
  1. Gentis: Gypaetus Storr, 1784 – Avėdros;
  2. Gentis: Gypohierax Rüppell, 1836 – Palminiai grifai;
  3. Gentis: Neophron Savigny, 1809 – Maitgrifiai;
  1. Gentis: Aegypius Savigny, 1809 – Tamsieji grifai;
  2. Gentis: Gyps Savigny, 1809 – Tikrieji grifai;
  3. Gentis: Necrosyrtes Gloger, 1841 – Grifai vienuoliai;
  4. Gentis: Sarcogyps Lesson, 1842 – Indiniai ausuotieji grifai;
  5. Gentis: Torgos Kaup, 1828 – Afrikiniai ausuotieji grifai;
  6. Gentis: Trigonoceps Lesson, 1842 – Baltagalviai grifai;
  1. Gentis: Haliaeetus Savigny, 1809 – Jūriniai ereliai;
  2. Gentis: Icthyophaga Lesson, 1843
  1. Gentis: Harpyopsis Salvadori, 1875 – Naujosios Gvinėjos harpijos;
  2. Gentis: Morphnus Dumont, 1816 – Gvianinės harpijos;
  3. Gentis: Harpia Vieillot, 1816 – Harpijos;
  1. Gentis: Kaupifalco Bonaparte, 1854 – Driežiniai suopiai; kitose klasifikacijose priskiriami Harpaginae pošeimiui.
  2. Gentis: Melierax G.R. Gray, 1840 – Giedvanagiai;
  1. Gentis: Haliastur Selby, 1840 – Netikrieji pesliai;
  2. Gentis: Harpagus Vigors, 1824 – Dančiasnapiai pesliai;
  3. Gentis: Milvus Lacépède, 1799 – Tikrieji pesliai;
  1. Gentis: Aviceda Swainson, 1836 – Kuoduotieji vanagai;
  2. Gentis: Chondrohierax Lesson, 1843 – Ilgasnapiai pesliai;
  3. Gentis: Elanoides Vieillot, 1818 – Amerikiniai kregždiniai pesliai;
  4. Gentis: Hamirostra Brown, 1845 – Suopiniai pesliai;
  5. Gentis: Henicopernis G.R. Gray, 1859 – Ilgauodegiai vapsvaėdžiai;
  6. Gentis: Leptodon Sundevall, 1836 – Šviesiagalviai pesliai;
  7. Gentis: Lophoictinia Kaup, 1847 – Kampuotuodegiai pesliai;
  8. Gentis: Pernis Cuvier, 1816 – Tikrieji vapsvaėdžiai;
  1. Gentis: Polyboroides A. Smith, 1829 – Linginiai vanagai; dažnai priskiriami vanaginių grifų (Gypaetinae) pošeimiui.

Lietuvos vanaginiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje – 21 rūšis (sąraše nuo stambiausios iki smulkiausios rūšies, remiantis svoriu ir kūno ilgiu):

  1. Palšasis grifas (Gyps fulvus). Ypatingai retai užklystantis į Lietuvą. Lietuvoje neperi.
  2. Paprastasis jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla). Įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 3(R) kategoriją. Reguliariai pastebimas per migracijas ir žiemojimo metu. Lietuvoje peri.
  3. Kilnusis erelis (Aquila chrysaetos). Įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 1(E) kategoriją. Reguliariai stebimas per migracijas, žiemoja retai. Lietuvoje lizdavietės nežinomos, nors aplinkinėse šalyse peri.
  4. Stepinis erelis (Aquila nipalensis). Ypatingai retai užklystantis į Lietuvą. Lietuvoje neperi.
  5. Karališkasis erelis (Aquila heliaca). Ypatingai retai užklystantis į Lietuvą. Lietuvoje neperi.
  6. Didysis erelis rėksnys (Clanga clanga). Įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 1(E) kategoriją. Reguliariai stebimas per migracijas. Lietuvoje kartais peri.
  7. Paprastasis gyvatėdis (Circaetus gallicus). Įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 0(Ex) kategoriją. Reguliariai pastebimas per migracijas. Lietuvoje seniau perėdavo, bet jau keletas paskutinių dešimtmečių perinčių porų nepastebima.
  8. Mažasis erelis rėksnys (Clanga pomarina). Įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 3(R) kategoriją. Reguliariai pastebimas per migracijas. Lietuvoje peri.
  9. Paprastasis vištvanagis (Accipiter gentilis). Įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 3(R) kategoriją. Reguliariai pastebimas per migracijas ir žiemojimo metu. Lietuvoje peri.
  10. Rudasis peslys (Milvus milvus). Įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 1(E) kategoriją. Reguliariai stebimas per migracijas. Retkarčiais peri Lietuvoje.
  11. Juodasis peslys (Milvus migrans). Įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 2(V) kategoriją. Reguliariai pastebimas per migracijas, bet žiemoja retai ar atsitiktinai. Lietuvoje peri.
  12. Tūbuotasis suopis (Buteo lagopus). Lietuvoje reguliariai stebimas per migracijas ir žiemojimo metu. Lietuvoje neperi.
  13. Stepinis suopis (Buteo rufinus). Ypatingai retai užklystantis į Lietuvą. Lietuvoje neperi.
  14. Vakarinis vapsvaėdis (Pernis apivorus). Įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 3(R) kategoriją. Reguliariai pastebimas per migracijas. Lietuvoje peri.
  15. Paprastasis suopis (Buteo buteo). Lietuvoje dažniausia dieninių plėšriųjų paukščių rūšis. Reguliariai pastebimas per migracijas ir žiemojimo metu. Lietuvoje peri.
  16. Nykštukinis sakalinis erelis (Hieraaetus pennatus). Į Lietuvą užskrenda nereguliariai ir joje neperi.
  17. Nendrinė lingė (Circus aeruginosus). Reguliariai pastebima per migracijas, bet žiemoja retai ar atsitiktinai. Lietuvoje peri.
  18. Javinė lingė (Circus cyaneus). Reguliariai pastebima per migracijas ir žiemojimo metu. Lietuvoje retkarčiais peri.
  19. Stepinė lingė (Circus macrourus). Nereguliariai užskrendanti į Lietuvą. Lietuvoje neperi.
  20. Pievinė lingė (Circus pygargus). Įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 2(V) kategoriją. Reguliariai pastebima per migracijas. Lietuvoje peri.
  21. Paprastasis paukštvanagis (Accipiter nisus). Reguliariai pastebimas per migracijas ir žiemojimo metu. Lietuvoje peri.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. oxfordre.com / Raptor Vision; Mindaugas Mitkus, Simon Potier, Graham R. Martin, Olivier Duriez and Almut Kelber | Published online: 26 April 2018
  2. birdguides.com / Birds: Accipitriformes
  3. animaldiversity.org / Accipitridae; eagles, hawks, and kites
  4. birdsoftheworld.org / Accipitridae – Hawks, Eagles, and Kites

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas vanaginiai