Paprastasis vištvanagis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Accipiter gentilis
Apsauga: 3(R) – Reta rūšis
Paprastasis vištvanagis (Accipiter gentilis)
Paprastasis vištvanagis
Paprastojo vištvanagio balsas
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Paukščiai
( Aves)
Būrys: Vanaginiai paukščiai
( Accipitriformes)
Šeima: Vanaginiai
( Accipitridae)
Pošeimis: Vanagai
( Accipitrinae)
Gentis: Tikrieji vanagai
( Accipiter)
Rūšis: Paprastasis vištvanagis
( Accipiter gentilis)
Binomas
Accipiter gentilis
Linnaeus, 1758
Mokslinis sinonimai
  • Falco gentilis Linnaeus, 1758
Vištvanagis (Accipiter gentilis)
Vištvanagių apytikslis paplitimo arealas (2009 m):
     tik perėjimų metu
     sėslus
     migracijų regionai

Paprastasis vištvanagis (arba tiesiog vištvanagis, Accipiter gentilis) – vanaginių (Accipitridae) šeimos, (Accipitrinae) pošeimio, tikrųjų vanagų (Accipiter) genties plėšriųjų paukščių rūšis.

Paprastasis vištvanagis

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paplitę šiaurinio pusrutulio daugiausiai vidutinių platumų ir subtropikų klimato juostose, rečiau arkties klimato zonos pietesnėse platumose.

Paplitimas Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savaime gyvena Lietuvoje, aptinkamas ištisus metus, gana dažnas, bet įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 3 (R) kategorijos sąrašus.

Gyvenamoji aplinka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvena toliau nuo gyvenviečių miško tankmėje, o perėjimui daugiausiai pasirenka juodalksnynus, beržynus ar mišrius medynus.

Lizdavietės ir perėjimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lizdą krauna 6-20 m aukštyje iš sausų šakų. Gali perėti tame pačiame lizde kelerius metus iš eilės arba užimti juodųjų gandrų, suopių lizdus. Deda 3-4 melsvus ar balsvus kiaušinius. Peri 35-38 dienas.

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Minta įvairiais miško paukščiais: kėkštais, strazdais giesmininkais, kikiliais, margaisiais geniais. Migruodamas medžioja vištas ir kitus naminius paukščius, varnas, balandžius. Taip pat gaudo smulkius žinduolius – voveres, kurmius, pelėnus, kiškius[2].

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kūno viršutinė pusė pilkai rusva, pilko ar rudo atspalvio. Galva tamsesnė, baltai dėmėta. Antakis baltas. Pakaušyje balti taškučiai. Kūno apatinė pusė balta su skersiniais juodais dryžiais. Uodega ilga, skersai dryžuota. Pauodegys baltas. Snapas melsvai juodas. Kojos geltonos, nagai juosvi. Patelė kiek pilkai rusva su balsvomis dėmelėmis, uodega tamsiai skersai dryžuota. Apatinė kūno pusė rusva arba balsva su juosvomis išilginėmis dėmėmis.

Kūno matmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vidutinio dydžio paukščiai, kurių patelės 10–25% stambesnės už patinėlius. Paprastųjų vištvanagių svoris nuo 0,52 kg (smulkiausi patinėliai), iki 2,2 kg (stambiausios patelės). Sparnų skersmuo 28,6–39 cm, uodega 20–28 cm, čiurna 6,8–9 cm.

  • Patinėlių kūno ilgis 46–57 cm, išskėstų abiejų sparnų ilgis 89–105 cm, svoris 0,52 – 1,2 kg.
  • Patelių kūno ilgis 58–69 cm, išskėstų abiejų sparnų ilgis 108–127 cm, svoris 0,82 – 2,2 kg.

Paprastiesiems vištvanagiams galioja Bergamno taisyklių dėsniai – jų šiaurinės populiacijos stambiausios, o pietinės smulkiausios. Stambiausios vištvanagių populiacijos gyvena Suomijoje.

Paprastųjų vištvanagių porūšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

IOC World Bird List v11.1 versijoje išskiriama 10 paprastųjų vištvanagių porūšių[3]:

Taip pat skaityti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „IUCN Red List - Accipiter gentilis“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2016-10-01.
  2. „Lietuvos fauna“: Paukščiai 1., Vilnius, „Mokslas“, 1991 m.
  3. worldbirdnames.org / Hoatzin, New World vultures, Secretarybird, raptors; IOC World Bird List / v11.1

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas vištvanagis