XVIII amžiaus 3-as dešimtmetis

XVIII amžiaus trečiasis dešimtmetis prasidėjo 1721 metais ir baigėsi 1730 metais.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis – 3 tūkstantmetis

Amžiai: XVII amžius – XVIII amžius – XIX amžius

Dešimtmečiai: 8-as 9-as 10-as 1-as 2-as - 3-as - 4-as 5-as 6-as 7-as 8-as

Metai: 1721 1722 1723 1724 1725 1726 1727 1728 1729 1730

Įvykiai

1721

Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Palenkės Bialoje Ona Kotryna Sanguškaitė-Radvilienė įsteigė audinių ir verpimo Manufaktūrą.
• Balandžio 21 d. Vilniuje mirė jėzuitas Kristupas Garšvila (g. 1671 m.) - Lietuvos kunigas, filosofas, pedagogas, dramaturgas, literatas. Nuo 1720 m. Vilniaus universiteto rektorius.
• Liepos 5 - 6 d. Olecke (Alėckoje) įvyko Prūsijos valdininkų konferencija, parengusi direktyvas dėl masinės lietuvių ir mozūrų valsčių kolonizacijos.
• Rugpjūčio 15 d. mirė LDK valstybinis ir karinis veikėjas, rašytojas-memuaristas Kristupas Stanislovas Zaviša (g. 1660 m.). Minsko vaivada nuo 1720 m. Reikšmingiausias jo literatūrinis paveldas – memuarai, kuriuose aprašomi politiniai įvykiai ir ATR bajorų buitis XVII–XVIII a.
• Rugsėjo 10 d. tarp Rusijos ir Švedijos pasirašyta Ništato taika, užbaigusi Šiaurės karą. Rusija gavo priėjimą prie Baltijos jūros per dabartinę Estiją ir Latviją. Taip pat Petras I paskelbė Rusiją kaip imperiją.
• Rugsėjo 25 d. Švedijos kariuomenė užėmė ATR valdomą Rygą.

1722

Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Prūsijoje išmirus beveik pusei vietinių lietuvių, į ištuštėjusius kaimus buvo atkeliami vokiečių kolonistai. Vien į Klaipėdą tais metais atkeltos 233 šeimos, nemažai jų apsigyveno Šilutėje, Vilkyškiuose, Rusnėje.
• Nalibokuose Ona Kotryna Sanguškaitė Radvilienė įsteigė krikštolo taurių ir indų manufaktūrą. Čia dirbo meistrai iš Saksonijos.
• Spalio 5 d. – lapkričio 16 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas. Seimo maršalka Pranciškus Maksimilijanas Osolinskis. Seimas nutrauktas.
• Spalio 6 d. mirė LDK karinis ir valstybinis veikėjas Mykolas Kazimieras Kocielas (g. 1644 m.). Lietuvos didysis iždininkas nuo 1710 m.
• Spalio 24 d. Dabrovna mirė Lietuvos katalikų bažnyčios veikėjas, teologijos daktaras Konstantinas Kazimieras Bžostovskis (g. 1644 m.). Vilniaus vyskupas nuo 1687 m.
• Iki lapkričio 12 d. mirė LDK valstybinis veikėjas Konstantinas Benediktas Bžostovskis. Mstislavlio kaštelionas nuo 1715 m.
• Mirė LDK valstybinis veikėjas Aleksandras Juozapas Unichovskis. Žemaitijos kaštelionas nuo 1709 m.

1723

Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Sausio 18 d. Juchnoviecas, (Palenkės vaivadija), mirė LDK visuomenės veikėjas, Vilniaus vyskupas Motiejus Juozapas Ancuta (g.~1650 m.). Vilniaus vyskupijoje pastatė ar atnaujino bažnyčių, rūpinosi vyskupijos ekonominiais reikalais, religinio gyvenimo stiprinimu.
• Antanas Kazimieras Sapiega užsiėmė pijorų pritraukimu į Vilnių dėl to, kad būtų sugriauta jėzuitų monopolija švietimo srityje.
• Vilniuje pastatytos dvi Mykolo Beržanskio dramos: Flaminia inversae Romae Amoris („Lemtingi dieviškos meilės ženklai virš Romos“) ir Flos regum („Karalių gėlė“).

1724

Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Spalio 2 d. – lapkričio 13 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas. Seimo maršalka Steponas Potockis.
• Polocke mirė LDK valstybinis veikėjas Mykolas Kazimieras Pacas (1650–1724) (g. ~1650 m.). Polocko kaštelionas nuo 1697 m.

1725

Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Prie Karaliaučiaus universiteto įsteigta seminarija lietuvių kunigams rengti.
• Rugpjūčio 11 d. Polocke mirė LDK valstybinis veikėjas Kristupas Konstantinas Pacas (g. ~1679 m.). Polocko kaštelionas nuo 1724 m.
• Rugpjūčio 30 d. ATR karaliaus Augustas II buvo apdovanotas Rusijos Šv. Aleksandro Neviškio ordinų.
• Rugsėjo 3 d. Britanija, Prancūzija ir Prūsija pasirašė sajungininkų Hanoverio sutartį. Šalys susitarė palaikyti religijų pasaulį ir liuteronų teisės ATR, garantuoti šalių visų valdų neliečiamybę Europoje.

1726

Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Jonas Sapiega vyresnysis atvyko į Sankt Peterburgą ir kovo 10 d. tapo Rusijos generolas feldmaršalas. Kovo 22 d. apdovanotas aukščiausiu Rusijos apdovanojimu - Šv. Andriejaus ordinu ir Šv. Aleksandro Neviškio ordinų.
• Vilniuje įkurta pirmoji Pijorų ordino kolegija - Collegium Nobilium Scholarum Piarum.
• Merkinėje įkurta jėzuitų mokykla.
• Birželio 29 d. Kuršo aukštuomenė naujojų kunigaikščių (hercogų) išrinko Lenkijos karaliaus Augusto II nesantuokinį sunų grafą Moricą Saksą (vok. Moritz von Sachsen). Bet tai ne tenkino Rusiją, Austriją ir Prūsiją.
• Rugpjūčio 6 d. Vienoje Austrija ir Rusija pasiraše gynybos sutartį. Sutartis numatė ir ATR ir Saksonijos prisijungimą. Dabar ATR karo atvėjų turėjo praleidinėti sąjungininkų kariuomenės.
• Rugpjūčio 21 d. Prūsija išėjo iš Hanoverio sutarties ir pasiraše gynybos sutartį su Rusija. Ratifikuota spalio mėn.
• Rugsėjo 28 d. – lapkričio 9 d. Gardine vyko eilinis ATR seimas. Seimo maršalka Steponas Potockis. Seimas nutarė, kad Kuršas turi tapti ATR provincija, o ne likti lenu, taigi Kuršas turi būti padalintas į vaivadijas, o Moricas Saksas turi atsistatydinti. Tai atitiko ir rusų planus.
• Spalio 12 d. Prūsija pasiraše ginybos sutartį su Austrija, t. y. prisijungė prie Vienos sąjungininkų sutarties. Ratifikuota 1728 m.

1727

Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Brandenburge, Halės universiteto Teologijos fakultete karaliaus Frydricho Vilhelmo I potvarkiu įsteigtas Halės lietuvių kalbos seminaras lietuvių kunigams ir mokytojams rengti. Veikė iki 1740 m.
• Rugsėjo 4 d. Saksonijoje mirė ATR valdovo 1697 – 1704 ir nuo 1709 m. Augusto II sutuoktinė Kristina Ebergardina fon Brandenburg-Bairoit (vok. Christiane Eberhardine von Brandenburg-Bayreuth, g. 1671 m.). Ištekėjo 1693 m., Frydricho Augusto motina.
• Lapkritį Rusijos generolas feldmaršalas Jonas Sapiega vyresnysis tapo Sankt Peterburgo gubernijos generalgubernatoriumi, bet kitamet pavasarį grįžo į Lietuvą.

1728

Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Įkurta Pijorų ordino mokykla Panevėžyje.
• Birželio 10 d. mirė LDK valstybinis ir karinis veikėjas Kazimieras Aleksandras Pociejus (g. 1666 m.). Trakų kaštelionas 1703-1705 m., Vitebsko vaivada nuo 1705 m.
• Rugpjūčio 2 d. Gdanske mirė LDK valstybinis ir karinis veikėjas Stanislovas Ernestas Denhofas (g. ~1673 m.). Lietuvos lauko etmonas nuo 1709 m. ir Polocko vaivada nuo 1722 m. Apdovanotas Baltojo erelio ordinu. Dalyvavo Poltavos mūšyje Petro I pusėje. Palaidotas Jasna Goros vienuolyne.
• Spalio 13 d. ATR valdovas Augustas II su Prancūzija pasirašė Versalio paktą, įsipareigodamas karo atveju laikytis neutraliteto ir nepraleisti rusų kariuomenė per savo teritoriją.

1729

Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Sausio 20 d. Černiavčicuose mirė LDK didikas, ATR valstybės veikėjas Jonas Mikalojus Radvila (g. 1681 m.). Nuo 1709 m. Naugarduko vaivada. Už nuopelnus apdovanotas Baltojo erelio ordinu.
• Moricas Saksas buvo priverstas palikti Kuršą.
• Liepos 25 d. Švedija pasirašė taikos sutartį su Saksonija.
• Rugpjūčio 22 d. – rugpjųčio 25 d. Gardine vyko neeilinis ATR seimas. Seimo maršalka Teodoras Liubomirskis (lenk. Teodor Lubomirski). Seimas nutruko.
• Mirė LDK valstybonis veikėjas, Žemaičių seniūnas nuo 1710 m. Kazimieras Garbauskis.

1730

Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Sausio 3 d. Ružankoje mirė LDK karinis veikėjas Liudvikas Pociejus (g. 1664 m. Kietaviškėse). Rusijos caro Petro I pastangomis 1709 m. paskirtas LDK didžiuoju etmonu ir Vilniaus kaštelionu. Vilniaus vaivada nuo 1722 m. Gavo Baltojo erelio ordiną.
• Vasario 22 d. Ravičiai mirė ATR ir Rusijos karvedys Jonas Sapiega vyresnysis. Lietuvos didysis etmonas 1708–1709 m. 1726 m. apdovanotas Rusijos Šv. Andriejaus ir Šv. Aleksandro Neviškio ordinais.
• Spalio 2 d. – spalio 14 d. Gardine vyko neeilinis ATR seimas. Seimo maršalka Teodoras Liubomirskis (lenk. Teodor Lubomirski). Seimas nutruko.
• Mirė LDK valstybinis veikėjas Jonas Steponas Tyzenhauzas. Mstislavlio vaivada nuo 1714 m.

Dešimtmečio žmonės

• Izaokas Niutonas, fizikas, matematikas