Austrijos įpėdinystės karas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Austrijos įpėdinystės karas | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Fontenua mūšis 1745 m gegužės 11 d. | |||||||||
| |||||||||
Austrijos įpėdinystės karas – karas dėl Šventosios Romos imperatoriaus Karolio VI dukters Marijos Terezės teisės paveldėti Habsburgų dinastijos valdas, vykęs 1740 m. gruodžio 16 d. – 1748 m. spalio 18 d. Karas vyko Europoje ir Šiaurės Amerikoje, į jį įsitraukė beveik visos Europos valstybės, tačiau po karo įvyko tik nedideli teritoriniai pokyčiai.
Pradžia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Karas prasidėjo 1740 metais, spalio 20 dieną mirus Karoliui VI. Pagal Pragmatinę sankciją Marija Terezė turėjo paveldėti Vengriją, Bohemiją (Čekiją), Austriją ir kitas žemes, o jos vyras Prancižkus Steponas turėjo tapti imperatoriumi, tačiau Prūsijos valdovas Frydrichas II nesutiko su Pragmatine sankcija ir 1740 m. gruodžio 16 d. įsiveržė į Austrijos valdomą Sileziją. Vėliau į karą prieš Austriją įsitraukė Prancūzija, Ispanija, Saksonija, Švedija ir Bavarija. Austriją palaikė Didžioji Britanija ir Jungtinės Nyderlandų Provincijos, o vėliau ir Rusija, kurios įsikišimas paspartino taikos sudarymą.
Pasekmės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1742 metais Austrija atidavė Prūsijai Sileziją, bet išstūmė buvusius Prūsijos sąjungininkus iš Bohemijos ir 1743 m. įsiveržė į Bavariją. Po šių žingsnių Prūsija vėl įsitraukė į karą, pradėdama II Silezijos karą ir įsiverždama į Bohemiją. 1745 metais mirė imperatorius Karolis VII, jo sūnus Maksimilianas sutiko remti Marijos Terezės vyrą rinkimuose į Šventosios Romos Imperijos sostą su sąlyga, kad austrai grąžins užimtas Bavarijos žemes, tais pačiais metais užbaigtas Silezijos karas, dar kartą patvirtinant Silezijos atitekimą Prūsijai.
Pabaiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Karas baigėsi 1748 m. spalio 18 d., pasirašant Acheno sutartį, pagal kurią patvirtinta Prancižkaus I teisė į imperatoriaus sostą, bet austrai neteko Silezijos ir žemių Italijoje (Parmos, Pjančenzos ir dalies Milano kunigaikštystės). Karo metu Austrija buvo susilpninta, tuo tarpu Prūsija po karo gerokai sustiprėjo.
