XVIII amžiaus 4-as dešimtmetis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

XVIII amžiaus ketvirtasis dešimtmetis prasidėjo 1731 metais ir baigėsi 1740 metais.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis2 tūkstantmetis3 tūkstantmetis

Amžiai: XVII amžiusXVIII amžiusXIX amžius

Dešimtmečiai: 9-as 10-as 1-as 2-as 3-as - 4-as - 5-as 6-as 7-as 8-as 9-as

Metai: 1731 1732 1733 1734 1735 1736 1737 1738 1739 1740

Įvykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1731[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šių metų svarbiausi įvykiai:

1732[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šių metų svarbiausi įvykiai:

1733[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šių metų svarbiausi įvykiai:

1734[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šių metų svarbiausi įvykiai:

1735[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Joniškis degė.
  • Jeronimas Florijonas Radvila, susitarus su Kurpfalz kurfiurstu, sugebėjo grąžinti Radvilams Liudvikai Karolinai Radvilaitėi priklausančias valdas LDK.
  • Rugsėjo 27 d. - lapkričio 8 d. Varšuvoje vyko eilinis pacifikacinis seimas. Seimo maršalka Antanas Poninskis (lenk. Antoni Poniński). Leščinsko šalininkai nutraukė Seimą.
  • Metų pab. pagal Imperatoriaus salygas Stanislovas Leščinskis prisaikdintas nebepretenduoti į ATR sostą, gavo valdyti Lotaringijos ir Baro kunigaikštystes, jam paliktas Lenkijos karaliaus titulas ir valdos Lenkijoje.
  • Gruodžio 1 d. ATR valdovas Augustas III Varšuvoje pasirašė raštą, kuriuo patvirtinamos visos jo pirmtakų privilegijos Vilniaus miestui ir jo gyventojams.

1736[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šių metų svarbiausi įvykiai:

Mirtys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1737[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Prie Vilniaus Šv. diakono Stepono bažnyčios pradėjo veikti katalikų Marijos gyvenimo seserų kongregacija marijavitės (lot. Congregatio Mariae Vitae). Vienuolijos tikslai buvo atversti į katalikų tikėjimą kitatikes (žydes ir kt.), mokyti neturtingas, ypač našlaites mergaites.
  • Joniškis degė.
  • Birželio 2 d. Vilnius degė. Sudegė trys ketvirtadaliai miesto su Šv. Jonų bažnyčia ir varpinė, universiteto pastatai.
  • Ldk Augustas III paskelbė privilėgiją Šiauliams ir Joniškiui, kuria pasmerkęs valstiečių skverbimąsi į ištuštėjusius po karo ir maro Šiaulių ekonomijos miestus, kvietė juose kurtis žydus, graikus ir armėnus.
  • Vilniuje pradėti leisti Jono Antano Pašakausko sudaryti mokslo populiarinimo kalendoriai.

1738[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šių metų svarbiausi įvykiai:

1739[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šių metų svarbiausi įvykiai:

1740[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Pirmą kartą Nesvyžiaus pilyje užsienio atlikėjų buvo pastatytas spektaklis pagal pjėse „Teisybės pavyzdys“. Vėliau spektaklius ruošė vietinės megėjiškos trupes.
  • Liepos mėn. vidurį prasidėjo Kryčavo seniunijos (Mstislavo vaivadija) valstiečių, miestiečių ir pabegėlių iš Rusijos ginklotas sukilimas (iki 1744 m.).
  • Rugsėjo 11 d. Vilniuje pranciškonai surengė iškilminga Trijų Kryžių atnaujinimo tikinčiujų procesija su orkestru. Trys Kryžiai buvo vežami trimis išpuoštais šešiakinkiais vežimais iki pat Plikojo kalno. Pačioje viršūnėje ant pastatytų kryžių buvo prikalta metalinė lentelė pranciškonų kankinių atminimui.
  • Spalio 3 d. - lapkričio 13 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas. Seimo maršalka Kazimieras Karvovskis (lenk. Kazimierz Karwowski). Senatorius Poznanės vyskupas Teodoras Kazimieras Čartoriskis savo kalboje seime išdėstė «Familijos» politinę programą, siekiančia armijos modernizavimą, vieningus mokesčius ir miestų atgimimą.
  • Gruodį Europoje prasidėjo Austrijos įpėdinystės karas (iki 1748 m.) ir jame dalyvavo visos galingiausios to meto Europos valstybės. Prūsija okupavo Sileziją. ATR valdovas Augustas III, kaip Saksonijos kurfiurstas, dalyvavo kare. ATR karo metu liko neutrali, nors per ją žygiavo svetimos kariuomenės.

Dešimtmečio žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasaulio lyderiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]