XVIII amžiaus 7-as dešimtmetis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

XVIII amžiaus septintasis dešimtmetis prasidėjo 1761 metais ir baigėsi 1770 metais.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis2 tūkstantmetis3 tūkstantmetis

Amžiai: XVII amžiusXVIII amžiusXIX amžius

Dešimtmečiai: 2-as 3-as 4-as 5-as 6-as - 7-as - 8-as 9-as 10-as 1-as 2-as

Metai: 1761 1762 1763 1764 1765 1766 1767 1768 1769 1770

Įvykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įvykiai Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1761[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1762[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1763[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1764[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Metų pr. „Familija“ kovoje su Respublikonais paprašė Rusijos carienės įvesti kariuomenę į ATR. Greitai buvo įvesta ~ 7000 kariuomenės.
  • Slanime kunig. Mykolo Kazimiero Oginskio rezidencijoje pradėjo veikti įkurta muzikos mokykla, orkestas, dvi operos trupės ir 2 tūkst. vietų operos teatras. Tuomet rūmai amžininkų buvo vadinami „mūzų dvaru“, o Slanimo miestas – „Šiaurės Atėnais“.
  • Balandžio 16 d. Vilniuje Čartoriskiai su Oginskiais ir Masalskiais organizavo konfederaciją prieš Radvilas. Su rusų kariuomenės pagalba Sluckas ir Nesvyžius buvo užimti.
  • Gegužės 7 d. – birželio 23 d. Varšuvoje vyko ATR konvokacinis seimas. Seimo maršalka Adomas Kazimieras Čartoriskis. Konfederacinis seimas, sušauktas dėl Stanislovo Augusto Poniatovskio išrinkimo karaliumi ir valstybės valdymo reformu. Priimtas Seimo Statutas, kuriuo atsisakyta „liberum veto“ teisės sprendžiant ekonominius klausimus, pavietų atstovams Seime suteikti neriboti įgaliojimai spręsti valstybės reikalus. Dėl greitesnių sprendimu karališki rūmai Varšuvoje ir Krokuvos priemesčiai buvo apsupti Rusijos kariuomenė su patrankomis ir Čiartoriskių dvaro daliniais.
  • Birželio 26 d. Karolio Stanislovo Radvilos pagrindiniai daliniai buvo rusų armijos sumūšti prie Slanimo. Vilniaus vaivada pasitraukė į Valachiją. Vėliau iš jo atimtos pareigos ir konfiskuotas visas turtas.
  • Rugpjūčio 27 d. – rugsėjo 8 d. Varšuvoje vyko ATR elekcinis seimas. Seimo maršalka Juozapas Sosnovskis. ATR politinės grupuotės, keldamos savo kandidatus į sostą, tikėjosi užsienio valstybių paramos. Čartoriskiai rėmėsi Rusija, Potockiai ir Branickiai – Prūsija, Prancūzija ir Turkija.
  • Rugsėjo 8 d. karaliumi išrinktas Čartoriskių grupuotės kandidatas Stanislovas Augustas Poniatovskis. Tai buvo ypatingų gabumų ir nepaprastos inteligencijos žmogus. Tapęs valdovu, siekė vykdyti reformas ir sueuropietinti anarchinę Respubliką.
  • Pirmasis visuotinis žydų surašymas. Skaitlingiausias buvo Vilniaus miestas su priemiesčiais, gyveno ~ 5 tūkst. Šio surašymo duomenimis bendras abiejų lyčių žydų skaičius LDK siekė ~ 169 tūkst.
  • Lapkričio 25 d. ATR valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis buvo karūnuotas Varšuvoje Šv. Jono katedroje, tai yra Šv. Kotrynos dieną, pabrėžiant specialius ryšius jungusius Rusiją ir Respubliką. Jam suteiktas titulas – Lenkijos karalius, Lietuvos, Rusijos, Prūsijos, Mozūrų, Žemaitijos, Kijevo, Voluinės, Podolės, Palenkės, Livonijos, Smolensko, Siebežo ir Černigovo Didysis kunigaikštis.
  • Gruodžio 3 d. – gruodžio 20 d. Varšuvoje vyko ATR korūnacinis seimas. Seimo maršalka Jacekas Malachovskis. Buvo pradėta įgyvendinti valstybės valdymo reformą.
  • ATR stiprėjimas nepatiko Rusijai ir Prūsijai, kurios Peterburge susitarė bendrais veiksmais neleisti keisti Respublikos vidaus santvarkos.

1765[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Vilniaus vaivada Mykolas Kazimieras Oginskis pradėjo statyti 54 km ilgio Nemuno-Pripetės kanalą, kuriuo buvo sujungti Nemuno intakas Ščiara, Jaselda ir Dniepras. Kanalas atvėrė vandens kelią iš Baltijos jūros į Juodąją jūrą ir į Konstantinopolį ir pavadintas jo vardu. Kunig. kanalo statybai paaukojo 12 milijonų auksinių.
  • Gegužės 7 d. ATR valdovas įsteigė Šv. Stanislovo Ordiną (lenk. „Order Św. Stanisława“).
  • Vilniuje pradėjo veikti Voiceko Boguslavskio pirmasis viešas miesto teatras.
  • Liepos mėn. į Varšuvą atvyko Mogiliovo stačiatikių vyskupas Grigorijus Koniskis (rus. Георгий Конисский) su reikalavimais gražinti 150 bažnyčių, užimtu unitais.
  • Antanas Tyzenhauzas paskirtas administruoti LDK karališkas ekonomijas. Jis pradėjo radikalias ekonomijų valdymo ir ekonomikos reformas: padidino činšą, įvedė mokesčius už teisę gaminti alų ir prekiauti ūkio gaminiais, parduoti savo javus ir kt. Taip pat pradėjo urbanistines reformas iš esmės perstatyti Šiaulių ir Joniškio miestus.
  • Sapiegų Ružanuose pradėjo veikti vienas iš geriausių Europoje teatras (veikė iki 1791 m.). Jame buvo apie šimta artistu ir muzikantu. Taip pat Rūžanų rūmuose buvo paveikslų galerija ir didžiausia LDK biblioteka. Čia buvo saugomas valstybės įždas.
  • Valkininkų pranciškonai iš Romos atsivežė šv. Bonifaco kūno relikvijas, kurias lapkričio 29 d. Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis leido viešai tikinčiųjų pagarbai išstatyti.

1766[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Vasario 23 d. Liunevilyje, Prancūzija, mirė Lenkijos karalius ir Ldk 1704–1709 m. ir 1733–1736 m., Stanislovas Leščinskis (g. 1677 m. Lvove). Lotaringijos hercogas nuo 1737 m. Gyvendamas Prancūzijoje parašė politinių ir filosofinių veikalų, juose pagrindė pribrendusias ATR valdymo reformas.
  • Vasario 24 d. Vilniaus akademijos matematikos ir astronomijos profesorius Martynas Počobutas-Odlianickis nustatė Vilniaus tikslius geografinius koordinatės, apskaičiavo Vilniaus ir Gardino ilgumą.
  • Karaliaus Stanislovo Poniatovskio piniginės reformos metu buvo sureguliuota valstybės sidabro monetų vertė, kuri pririšta prie Kelno markės.
  • Reprezentaciniai Vilniaus Žemutinės pilies rūmai atiduoti gyventi skurdžiams, t.y. pasmerkti sunykimui.
  • Spalio 6 d. – lapkričio 29 d. Varšuvoje vyko ATR eilinis seimas. Seimo maršalka Celestinas Čaplicas (lenk. Celestyn Czaplic). Čartoriskių inicijuotos reformos: naikinama „liberium veto“ seime dėl ekonominių klausimų, nauja seimo darbo tvarka, įvesti generaliniai muitai, įsteigtos Lenkijos ir LDK iždo bei karo komisijos, padidinta kariuomenė, ateityje valdovai renkami tik iš ATR piliečių, atmestas Maskvos reikalavimas stačiatikiams ir protestantams suteikti vienodas politines teises.

1767[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Vasario 14 d. Varšuvoje mirė LDK valstybės veikėjas, istorikas ir apžvalgininkas Janis Augustas Hylzenas (latv. Jānis Augusts Hilzens, g. 1702 m.). Nuo 1754 m. Minsko vaivada ir Baltojo erelio ordino kavalierius. Parašė viena iš geriausių savo laikų istorinių veikalų apie Livoniją, Kurliandiją ir Žiemgalą „Inflanty w dawnych swych“, išleista 1750 m. Vilniuje.
  • Prųsijos karalius Frydricho II iniciavo užsakyti didelį kieki netikrų ATR pinigų. Tai turėjo rimtai pakenkti ekonomikai.
  • Kovo 20 d. Slucke ir Torunėjė, Prūsijos ir Rusijos pakurstyti ir jos remiami, ATR stačiatikių, liuteronų ir kalvinistų bajorijos atstovai susibūrė į konfederacijas, reikalaudami sulyginti katalikų ir kitų tikėjimo išpažinėjų politines bei pilietines teises. Rusijos imperatorienė konfederacijų palaikimui atsiuntė 20 tūkst. rusų armijos.
  • Kovo 30 d. Vilniuje mirė LDK žymiausias vėlyvojo baroko, rokoko stiliaus architektas Jonas Kristupas Glaubicas (vok. Johan Christoph Glaubitz, g.~1700 Svidnica, Silezija). Į Vilnių jis atvyko 1738 m. ir dirbo iki pat mirties.
  • Birželio 23 d. Rusijos ambasadoriui Nikolajui Repninui kurstant, Radome susidarė jungtinė stambiųjų feodalų ir bajorų (šlėktų) ginkluota politinė sąjunga kovai su mėginimais sustiprinti karaliaus valdžią ir Čartoriskiais.
  • Rugpjūčio 14 d. Karolis Stanislovas Radvila II buvo išrinktas jungtines Radomo konfederacijos maršalka. Radomo konfederacija sutrukdė įgyvendinti ATR reformas ir įstūmė ATR ne tik į faktinę, bet ir į teisinę priklausomybę nuo Rusijos.
  • Spalio 5 d. – 1768 m. kovo 5 d. vyko ATR neeilinis seimas. Seimo maršalka Karolis Stanislovas Radvila II. Kartais vadinamas „Repnino Seimu“. Maskvos kariuomenės apsuptoje Varšuvoje dirbęs Radomo konfederatų seimas pėr rusų grasinamą prievartą atkūrė senąją santvarką, bajorams buvo patvirtintos „Kardinalinės teisės“ ir ratifikuotą „Amžinos taikos“ sutartis su Rusijos imperiją.
  • Metų pab. kunig. Mykolo Kazimiero Radvilos rūpesčiu Slucke įsikūrė Kontušo juostų manufaktūra.

1768[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1769[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1770[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dešimtmečio žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasaulio lyderiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]