XVIII amžiaus 1-as dešimtmetis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

XVIII amžiaus pirmasis dešimtmetis prasidėjo 1701 metais ir baigėsi 1710 metais.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis2 tūkstantmetis3 tūkstantmetis

Amžiai: XVII amžiusXVIII amžiusXIX amžius

Dešimtmečiai: 6-as 7-as 8-as 9-as 10-as - 1-as - 2-as 3-as 4-as 5-as 6-as

Metai: 1701 1702 1703 1704 1705 1706 1707 1708 1709 1710

Įvykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1701[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šių metų svarbiausi įvykiai:

1702[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio 27 d. karalius Karolis XII su pagrindinėmis švedų kariuomenės jėgomis perėjo LDK sieną ir įžengė į Žemaitiją. Švedai pamažu ėjo į krašto gilumą, naikindami ir plėšdami, ypač nesigailėdami priešų dvarų. Vėl atsinaujino bajorų vidaus karas.
  • Kovo 24 d. tarp Švedijos ir jungtinės ATR ir Saksonijos armijų įvyko Druskininkų mūšis. Po šio mūšio karalius Karolis XII galutinai apsisprendė sutriuškinti ATR ir nuversti nuo sosto Augustą II.
  • Balandžio 5 d. Švedų kariuomenė užėmė Vilnių. Dalis Lietuvos bajorų su Sapiegomis palaikė švedus. Į lietuvių reiškiamus protestus Karolis XII atsakydavo, kad jis vejasi savo priešą Augustą II, kurio vietoje Lietuva ir Lenkija teišsirenkanti geresnį karalių.
  • Balandžio 16 d. per Velykas, LDK karininkas Antanas Novosielskis, šaukdamasis švenčiausios panelės pagalbos, su savo kareivių būriu sėkmingai puolė Aušros vartus ir pro juos įsiveržė į miestą.
  • Liepos 19 d. švedai nugalėjo lenkus ir saksus Klišovo mūšyje.
  • Iki rugsėjo mėn. švedai užėmė visą centrinę Lenkiją su Varšuva, Poznane ir Krokuva.
  • Spalio mėn. po apgulties LDK kariuomenėi pasidavė Sapiegų valdomas garnizonas Bychave ir garbingai prisiekė ATR valdovui.

1703[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šių metų svarbiausi įvykiai:

1704[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vasario 16 d. Augusto II priešininkai sudarė Varšuvos konfederaciją ir paskelbė apie jo detronizaciją. Vietoje Augusto II švedų šalininkai siūlė patį Karolį XII, kuris turėjęs panaikinti baudžiavą bei įvesti reformaciją.
  • Pats Augustas II nesiruošė susitaikyti su detronizacija. Gegužės 20 d. sudaryta Sandomiero konfederacija, kuri palaikė Augustą II. ATR prasidėjo Varšuvos ir Sanomiero konfederacijų pilietinis karas (iki rudens 1706 m.).
  • Liepos 12 d. - ? Varšuvos elekcinis seimas ATR karaliumi išrinko Karolio XII palaikomą Poznanės vaivadą Stanislovą Lesčinskį. Kazimieras Jonas Sapiega rėmė jo kandidatūrą.
  • Liepos 25 d. įvyko Jėkabpilio mūšis, kur rusų ir LDK kariuomenė, vadovaujama Lietuvos didžiojo etmono Mykolo Servacijaus Višnioveckio, pralaimėjo švedų ir lietuvių Kazimiero Jono Sapiegos korpusui. Žuvo apie 5 000 karių.
  • Rugpjūčio 30 d. tarp Rusijos ir ATR (Augusto II šalininkų) buvo sudaryta Narvos sutartis, pagal kurią pastaroji oficialiai stojo į karą su Švedija. Rusija ATR grąžino iš Švedijos atkariautą Livonijos pietinę dalį. Rudenį Rusijos kariuomenė įėjo į LDK teritoriją ir liko šiaurinejė jos dalyje prie Vytebsko, Polocko, Minsko, Kauno ir Vilniaus.
  • Rugsėjo 2 d. karalių Stanislovą Leščinskį parėmė Žemaičių bajorų konfederacija. Respublikoje susidarė dvi valstybės, du karaliai ir jų valdiniai. LDK sritys ir miestai ėjo iš rankų į rankas, kovose aktyviai dalyvavo tarpusavyje nesutariantys bajorai.
  • Rugsėjo 14 d. po apgulties Biržų pilies įgula pasidavė ir didžioji jos dalis perėjo į švedų pusę. Pilis generolo įsakymu buvo susprogdinta.
  • Lapkričio 12 d. mūšije prie Skuodo lietuvių ir rusų kariuomenė, vadovaujama Mykolo Servacijaus Višnioveckio, sutriuškino Sapiegų korpusą.
  • Atėję į Lietuvą evangelikai liuteronai švedai, ėmėsi ginti Lietuvos evangelikų ir reformatų teises. Tuo tikslu jie lapkričio 18 d. išleido specialų universalą.
  • Mirė LDK valstybinis ir karinis veikėjas Andrius Krišpinas-Kiršenšteinas. Nuo 1695 m. Vitebsko vaivada.
  • Veiherove mirė vienas žymiausių Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorikų, etnografų, mitologų, kun. Matas Pretorijus (g. ~1635 m. manoma Klaipėdoje). Parašė enciklopedinio pobūdžio kūrinį „Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla“ (Deliciae Prussicae oder Preussische Schaubühne). 1999 m. pradėtas leisti visas rankraštis originalo kalba.

1705[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Rusų kariuomenė įžengė į Lietuvą ir ėmė čia šeimininkauti kaip savo valdose. Polocke buvo nužudyti 4 unitų šventikai.
  • Liepos 31 d. ATR ir Saksonijos kariuomenė pralaimėjo švedams prie Varšuvos.
  • Rugsėjo mėn. Gardine Augustas II susitikinėjo su carų Petrų I, tarėsi dėl karinių veiksmu.
  • Rugsėjo 28 d. su karaliumi Stanislovu Leščinskiu Švedija sudarė sutartį, pagal kurią ATR politiškai atiduodama Švedijos įtakai. Prekyba ir tranzitas iš Lietuvos turi vykti per Rygos uostą.
  • Spalio 4 d. - ? Varšuvoje karūnaciniame seime Stanislovas Leščinskis buvo karūnuotas Stanislovu I. Naujasis ATR karalius laikėsi tik švedų kariuomenės palaikomas, bet bajorijos daugumos buvo nepripažįstamas.
  • Lapkričio 1 d. nušalintas ATR valdovas Augustas II Tikocine įsteigė Baltojo erelio ordiną. Pirmieji juo buvo apdovanoti didikai, parėmę jo kandidatūrą karaliaus rinkimuose.

1706[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio 26 d. – balandžio 10 d. Gardine 41 tūst. ATR ir Rusijos kariuomenė buvo netikėtai apsupta Karolio XII 24 tūkst. armijos su lenkų ir Sapiegų daliniais. Praradus 8 tūkst. karių, Rusijos armija pasitraukė prie Bresto.
  • Vasario 13 d. prie Frauštadt (lenk. Wschowa) 9,4 tūkst. švedų sutriuškino 19 tūkst. Saksonijos armiją su rusų ir lenkų daliniais. Augustas II pasitraukė į Krokuvą.
  • Gegužės 18 d. Vilnius degė. Sudegė daug namų, bažnyčių ir vienuolynų.
  • Gegužės 30 d. 1,5 tūkst. švedų prie Klecko laimėjo mūšį su 5 tūkst. rusų armija.
  • Karolis XII grižo į Lenkiją, perėjo Silėziją ir užėmė Saksoniją. Lietuvoje ir Lenkijoje įsigalėjo rusai.
  • Rugsėjo 24 d. Altranštadte (vok. Altranstädt, Saksonija) Švedų karalius Karolis XII ir Saksonijos bei ATR valdovas Augustas II sudarė slaptą taikos sutartį. Augustas II buvo priverstas atsisakyti Lenkijos ir Lietuvos valstybės sosto. Sutartį taip pat pasirašė Lenkijos ir Lietuvos atstovai Jonas Stanislovas Jablonovskis ir Kazimieras Jonas Sapiega.
  • Ilgai užsitęsęs karas labai suniokojo Lietuvą. Padėtį dar pasunkino nederliaus, sausrų metai ir badas.
  • Spalio 24 d. prie Kališo (lenk. Kalisz) ATR, rūsų ir saksonijos sajungininkų armija, Augusto II vadovaujama, sutriuškino Stanislovo Lesčinskio lenkų ir švedų kariuomenę.

1707[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šių metų svarbiausi įvykiai:

1708[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šių metų svarbiausi įvykiai:

1709[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šių metų svarbiausi įvykiai:

1710[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šių metų svarbiausi įvykiai:

Dešimtmečio žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasaulio lyderiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]