Biologija
Jump to navigation
Jump to search
Vikisritis: Biologija

Dumbliai Stramenopila/Chromista - Fucus serratus

Bakterijos (Bacteria) – Gemmatimonas aurantiaca (- = 1 mikrometras)

Archėjos (Archaea) – Halobacteria
Biologija – mokslas apie gyvąją gamtą, jos dėsnius. Graikiškai βίος (bios) reiškia gyvybę ar gyvenimą, o λόγος (logos) – žodį, sąvoką, mokslą. Terminą pirmą kartą pasiūlė 1802 m. Žanas Batistas de Lamarkas ir G. R. Treviranas (nepriklausomai vienas nuo kito). Biologijos mokslas tiria gyvų organizmų struktūras, funkcijas, augimą, kilmę, evoliuciją, paplitimą ir klasifikaciją. Moderniosios biologijos pamatus sudaro 5 principai: ląstelės teorija, evoliucija, genų teorija, energija ir homeostazė.[1]
Biologija, kaip atskiras mokslas, atsirado XIX a., mokslininkams atradus, kad visi organizmai turi bendrų bruožų.
Biologijos sritys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Biologija apima platų akademinių sričių spektrą. Jos klasifikuojamos keliais būdais:
Pagal sistemines grupes[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Mikrobiologija (apima kelias žemiau minimas sritis)
- Virusologija (virusai)
- Bakteriologija (bakterijos)
- Protozoologija (pirmuonys)
- Mikologija (grybai)
- Algologija (dumbliai)
- Botanika (augalai)
- Zoologija (gyvūnai)
Pagal tiriamus biologinius reiškinius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Genetika (paveldėjimas)
- Biomechanika (mechaniniai reiškiniai organizmuose)
- Vystymosi biologija (ontogenezė)
- Embriologija (embrioninis organizmų vystymasis)
- Evoliucinė biologija (biologinė evoliucija)
- Ekologija (organizmų sąveikos su aplinka)
- Imunologija (imunitetas)
- Biokibernetika (valdymas biologinėse sistemose)
- Biogeografija (paplitimas pasaulyje)
- Neurobiologija (nervinis valdymas)
- Morfologija (organizmų sandara)
- Fiziologija (organizmų vidinės funkcijos)
- Paleontologija (išmirusi gyvybė)
- Toksikologija (nuodai ir nuodų veikimas)
- Sistemų biologija (biologinės sistemos)
Pagal organizacijos lygį[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Biochemija (organizmų organinės medžiagos)
- Molekulinė biologija (organizmų molekulinės sistemos)
- Ląstelės biologija (ląstelė)
- Genomika (genomas)
- Histologija (audiniai)
- Fitocenologija (fitocenozės)
Pagal specifinę aplinką[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Hidrobiologija (vandenų gyvybė):
- Jūrų biologija (jūrų gyvybė);
- Pedobiologija (dirvožemio gyvybė);
- Astrobiologija, kitaip ksenobiologija (nežemiška gyvybė)
Pagal naudojamus metodus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagal taikomuosius aspektus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Agrobiologija (žemės ūkio biologija)
- Medicina (žmogaus sveikatos palaikymo biologija)
- Veterinarija (gyvūnų sveikatos palaikymo biologija)
- Biotechnologija (gamyba panaudojant organizmus)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Avila, Vernon L. (1995). Biology: Investigating life on earth. Boston: Jones and Bartlett. pp. 11–18. ISBN 0-86720-942-9.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Botanikos institutas Archyvuota kopija 2006-06-15 iš Wayback Machine projekto.