Biologija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vikisritis: Biologija
Dumbliai Stramenopila/Chromista - Fucus serratus
Bakterijos (Bacteria) - Gemmatimonas aurantiaca (- = 1 mikrometras)
Archėjos (Archaea) - Halobacteria
Biologija yra mokslas apie gyvąją gamtą, jоs dėsnius. Graikiškai βίος (bios) reiškia gyvybę ar gyvenimą, o λόγος (logos) – žodį, sąvoką, mokslą. Terminą pirmą kartą pasiūlė 1802 m. Žanas-Baptistas Lamarkas ir G. R. Treviranas (nepriklausomai vienas nuo kito). Biologijos mokslas tiria gyvų organizmų struktūras, funkcijas, augimą, kilmę, evoliuciją, paplitimą ir klasifikaciją. Moderniosios biologijos pamatus sudaro 5 principai: ląstelės teorija, evoliucija, genų teorija, energija ir homeostazė.[1]
Biologija, kaip atskiras mokslas, atsirado XIX a., mokslininkams atradus, kad visi organizmai turi bendrų bruožų.
Turinys
Biologijos sritys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Biologija apima platų akademinių sričių spektrą. Jos klasifikuojamos keliais būdais:
Pagal sistemines grupes[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Mikrobiologija (apima kelias žemiau minimas sritis)
- Virusologija (virusai)
- Bakteriologija (bakterijos)
- Protozoologija (pirmuonys)
- Mikologija (grybai)
- Algologija (dumbliai)
- Botanika (augalai)
- Zoologija (gyvūnai)
Pagal tiriamus biologinius reiškinius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Genetika (paveldėjimas)
- Biomechanika (mechaniniai reiškiniai organizmuose)
- Vystymosi biologija (ontogenezė)
- Embriologija (embrioninis organizmų vystymasis)
- Evoliucinė biologija (biologinė evoliucija)
- Ekologija (organizmų sąveikos su aplinka)
- Imunologija (imunitetas)
- Biokibernetika (valdymas biologinėse sistemose)
- Biogeografija (paplitimas pasaulyje)
- Neurobiologija (nervinis valdymas)
- Morfologija (organizmų sandara)
- Fiziologija (organizmų vidinės funkcijos)
- Paleontologija (išmirusi gyvybė)
- Toksikologija (nuodai ir nuodų veikimas)
- Sistemų biologija (biologinės sistemos)
Pagal organizacijos lygį[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Biochemija (organizmų organinės medžiagos)
- Molekulinė biologija (organizmų molekulinės sistemos)
- Ląstelės biologija (ląstelė)
- Genomika (genomas)
- Histologija (audiniai)
- Fitocenologija (fitocenozės)
Pagal specifinę aplinką[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Hidrobiologija (vandenų gyvybė):
- Jūrų biologija (jūrų gyvybė);
- Pedobiologija (dirvožemio gyvybė);
- Astrobiologija, kitaip ksenobiologija (nežemiška gyvybė)
Pagal naudojamus metodus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagal taikomuosius aspektus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Agrobiologija (žemės ūkio biologija)
- Medicina (žmogaus sveikatos palaikymo biologija)
- Veterinarija (gyvūnų sveikatos palaikymo biologija)
- Biotechnologija (gamyba panaudojant organizmus)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Avila, Vernon L. (1995). Biology: Investigating life on earth. Boston: Jones and Bartlett, 11–18. Knygos ISBN Lietuvoje yra „ISBN 0-86720-942-9“..
