Pereiti prie turinio

Biologija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Portal
Vikisritis: Biologija
Gyvūnai (Animalia) – naminiai jaučiai (Bos taurus)
Augalai (Planta) – kviečiai (Triticum)
Grybai (Fungi) – valgomasis briedžiukas (Morchella esculenta)
Dumbliai Stramenopila/Chromista - Fucus serratus
Bakterijos (Bacteria) – Gemmatimonas aurantiaca (- = 1 mikrometras)
Archėjos (Archaea) – Halobacteria
Virusai - Gama bakteriofagai

Biologija – mokslas apie gyvąją gamtą, jos dėsnius.

Graikiškai βίος (bios) reiškia gyvybę ar gyvenimą, o λόγος (logos) – žodį, sąvoką, mokslą. Terminą pirmą kartą pasiūlė 1802 m. Žanas Batistas de Lamarkas ir G. R. Treviranas (nepriklausomai vienas nuo kito). Tuo tarpu biologija, kaip atskiras mokslas, atsirado XIX a., mokslininkams atradus, kad visi organizmai turi bendrų bruožų.

Biologijos mokslas tiria gyvų organizmų struktūras, funkcijas, augimą, kilmę, evoliuciją, paplitimą ir klasifikaciją. Moderniosios biologijos pamatus sudaro 5 principai: ląstelės teorija, evoliucija, genų teorija, energija ir homeostazė.[1] Kaip ir kiti mokslininkai, biologai naudoja mokslinį metodą atlikdami stebėjimus, keldami klausimus, formuluodami hipotezes, atlikdami ekserimentus ir darydami išvadas apie supantį pasaulį.[2]

Gyvybė Žemėje atsirado prieš daugiau nei 3,7 mlrd. metų,[3] todėl yra itin įvairi. Biologai mėgina tyrinėti ir klasifikuoti įvairias gyvybės formas, nuo prokariotų organizmų, tokių kaip archėjos ir bakterijos iki eukariotų organizmų, tokių kaip protistai, grybai. augalai ir gyvūnai. Visi šie organizmai prisideda prie biologinės įvairovės ekosistemose, kur per savo biofiizikinę aplinką atlieka specifinius vaidmenis maistinių medžiagų ir energijos apykaitoje.

Biologijos sritys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Biologija apima platų akademinių sričių spektrą. Jos klasifikuojamos keliais būdais:

Pagal sistemines grupes[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal tiriamus biologinius reiškinius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal organizacijos lygį[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal specifinę aplinką[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal naudojamus metodus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal taikomuosius aspektus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Biologijos mokslo ištakas galima rasti senovės Egipte ir Mesopotamijoje maždaug 3000–1200 m. p. m. e., kur buvo plačiai praktikuojama medicina.[4][5] Egiptiečių ir mesopotamiečių atradimai vėliau suformavo gamtos filosofijos mokslo šaką Senovės Graikijoje.[4][5][6][7] Senovės graikų filosofai, tokie kaip Aristotelis (IV a. pr. m. e.), daug prisidėjo prie su biologija susijusio mokslo vystymo. Jo veikalai, tokie kaip „Gyvūnų istorija“, buvo ypač svarbūs, nes pagrindinis dėmesys buvo skiriamas biologiniam priežastingumui ir gyvybės įvairovei. Aristotelio mokinys licėjuje Teofrastas parašė kelias knygas apie botaniką, kurios iki pat Viduramžių išliko svarbiausia studija apie augalus.

Viduramžių islamo pasaulio mokslininkai, rašę apie biologiją, buvo botanikai Al Džahizas (VIII-IX a.) ir Al Dinavaris (IX a.),[8] ir apie anatomiją bei fiziologiją rašęs Razis (IX-X a.). Medicinos mokslas islamo pasaulyje buvo nuosekliai tyrinėjamas, čia mokslininkai buvo perėmę graikų filosofų tradicijas, o gyvosios gamtos istorija labiausiai rėmėsi Aristotelio idėjomis, suponuojant nustatytą gyvybės hierarchiją.

Biologijos vystymąsi gerokai paspartino Antonijui Levenhukui iš esmės patobulinus mikroskopą. Tuomet mokslininkai atrado spermatozoidus, bakterijas, infuzorijas ir mikroskopinės gyvybės įvairovę. Jano Svamerdamo tyrimai paskatino naują susidomėjimą entomologija ir padėjo sukurti pagrindinius mikroskopinio skrodimo ir dažymo būdus.[9]

Pažanga mikroskopijoje taip pat padarė milžinišką įtaką biologijos suvokimui. XIX a. pr. daugelis biologų atkreipė dėmesį ląstelės reikšmingumą. 1838 m. Matijas Jakobas Šlaidenas ir Teodoras Švanas ėmė propaguoti dabar visuotinai priimtus postulatus, kad pagrindinis organizmų vienetas yra ląstelė ir kad atskiros ląstelės turi visas gyvybės savybes. Kita vertus, jie nepritarė postulatui, kad visos ląstelės atsiranda dalijantis kitoms ląstelėms. Šio postulato teisingumą vėliau įrodė Robertas Remakas ir Rudolfas Virchau, o galiausiai XIX a. septintajame dešimtmetyje dauguma biologų priėmė visus postulatus, kurie nuo to laiko sudaro ląstelės teoriją.[10][11]

Taksonomija ir klasifikacija tapo gyvosios gamtos istorikų dėmesio centru, 1735 m. Karlui Linėjui paskelbus pagrindinę gyvų organizmų taksonomiją, kurios principai naudojami iki šiol. 1750 m. pristatė visų savo atrastų rūšių mokslinius pavadinimus. Tuo tarpu grafas Žoržas Luisas Leklerkas rūšis laikė dirbtinėmis kategorijomis ir priešinosi rūšių įvairovės paaiškinimui evoliucija. Kita vertus, būtent Žoržas Luisas Leklerkas tapo esmine figūra evoliucinės minties istorijoje - jo darbai turėjo įtakos tiek Lamarko, tiek Darvino evoliucijos teorijoms.[12]

Lietuvoje biologijos mokslai pradėti plėtoti 1781 m. Vilniaus universitete įsteigus Gamtos istorijos katedrą. Žymiausi jame besidarbavę XVIII–XIX a. biologai buvo G. Začinskis, Žanas Emanuelis Žiliberas, Stanislovas Bonifacas Jundzilas, Georgas Forsteris, Liudvigas Heinrichas Bojanus, Eduardas Karolis Eichvaldas, Andrius Sniadeckis ir Vilniaus universitetą baigusieji Stanislovas Batys Gorskis, Juozapas Jundzilas, K. Miramas, Jurgis Pabrėža, Juozapas Strumila, Konstantinas Tyzenhauzas, J. Volfgangas.[13]

Šiuo metu Lietuvoje labiausiai plėtojamos biologijos mokslo šakos yra biofizika, botanika, ekologija, genetika, imunologija, mikrobiologija, zoologija.[13]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Avila, Vernon L. (1995). Biology: Investigating life on earth. Boston: Jones and Bartlett. pp. 11–18. ISBN 0-86720-942-9.
  2. Urry, Lisa; Cain, Michael; Wasserman, Steven; Minorsky, Peter; Reece, Jane (2017). „Animal behavior“. Campbell Biology (11th leid.). New York: Pearson. pp. 1137–1161. ISBN 978-0134093413.
  3. Pearce, Ben K.D.; Tupper, Andrew S.; Pudritz, Ralph E.; et al. (March 1, 2018). „Constraining the Time Interval for the Origin of Life on Earth“. Astrobiology. 18 (3): 343–364. arXiv:1808.09460. Bibcode:2018AsBio..18..343P. doi:10.1089/ast.2017.1674. ISSN 1531-1074. PMID 29570409. S2CID 4419671.
  4. 4,0 4,1 Lindberg, David C. (2007). „Science before the Greeks“. The beginnings of Western science: the European Scientific tradition in philosophical, religious, and institutional context (Second leid.). Chicago, Illinois: University of Chicago Press. pp. 1–20. ISBN 978-0-226-48205-7.
  5. 5,0 5,1 Grant, Edward (2007). „Ancient Egypt to Plato“. A History of Natural Philosophy: From the Ancient World to the Nineteenth Century (First leid.). New York, New York: Cambridge University Press. pp. 1–26. ISBN 978-052-1-68957-1.
  6. Magner, Lois N. (2002). A History of the Life Sciences, Revised and Expanded. CRC Press. ISBN 978-0-203-91100-6. Suarchyvuota iš originalo 2015-03-24.
  7. Serafini, Anthony (2013). The Epic History of Biology. ISBN 978-1-4899-6327-7. Suarchyvuota iš originalo 15 April 2021. Nuoroda tikrinta 14 July 2015.
  8. Fahd, Toufic (1996). „Botany and agriculture“. In Morelon, Régis; Rashed, Roshdi (eds.). Encyclopedia of the History of Arabic Science. 3. Routledge. p. 815. ISBN 978-0-415-12410-2.
  9. Magner, Lois N. (2002). A History of the Life Sciences, Revised and Expanded. CRC Press. pp. 133–44. ISBN 978-0-203-91100-6. Suarchyvuota iš originalo 2015-03-24.
  10. Sapp, Jan (2003). „7“. Genesis: The Evolution of Biology. Niujorkas: Oxford University Press. ISBN 978-0-19-515618-8.
  11. Coleman, William (1977). Biology in the Nineteenth Century: Problems of Form, Function, and Transformation. Niujorkas: Kembridžo universiteto leidykla. ISBN 978-0-521-29293-1.
  12. Mayr, Ernst. The Growth of Biological Thought, chapter 7
  13. 13,0 13,1 Biologija Lietuvoje (VLE). Tikrinta 2022-10-02

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]