Langinė kregždė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Delichon urbica
Langinė kregždė (Delichon urbica)
Langinė kregždė (Delichon urbica)
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Žvirbliniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Passeriformes)
Šeima: Kregždiniai
(Wikispecies-logo.svg Hirundinidae)
Gentis: Delichon
(Wikispecies-logo.svg Delichon)
Rūšis: Langinė kregždė
(Wikispecies-logo.svg Delichon urbica)
Binomas
Delichon urbica
Linnaeus, 1758
Delichon urbicum.png
Langinės kregždės arealas:

██ Peri

██ Žiemoja

Langinė kregždė (Delichon urbica) – kregždinių (Hirundinidae) šeimos paukštis. Lietuvoje dar vadinama mūrine kregžde, miestų kregžde.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Langinė kregždė yra mažesnė už šelmeninę. Nuo kitų kregždžių skiriasi baltu antuodegiu bei trumpesne mažai iškirpta uodega. Patino ir patelės galvos viršutinė dalis, nugara sparnai ir uodega juodai melsvos spalvos, metalo blizgesio. Visa kūno apatinė pusė, antuodegis ir kojų plunksnos baltos. Snapas juodas. Kojų pirštai šviesiai pilki. Rainelė tamsiai ruda. Jauniklių nugarinė pusė rusva, be mėlyno metalo blizgesio. Išsirita apaugę balsvais pūkais, žiotys geltonos.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eurazijoje paplitusi nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno. Šiaurėje arealas siekia Kolos pusiasalį, Pečioros vidurupį, Obės, Jenisejaus, Lenos žemupį, Anadyrio vidurupį, Ochotsko jūros pakrantę, pietuose tęsiasi iki Himalajų, pietinio Afganistano, Irano, Irako, Viduržemio jūros pakrančių. Gyvena Šiaurės Afrikoje, kai kuriose salose.

Žiemoja Afrikoje, Indijoje.

Lietuvoje dažna, gausi miestuose.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laikosi gyvenvietėse. Judrus, vikrus paukštis. Daugiausia sklando aukštai, net lietingu oru. Mėgsta būriais tupėti ant laidų, ypač rudeniop, prieš traukimą matyti jų ilgiausios virtinės. Kartais nusileidžia ant žemės.

Dauginimasis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Langinės kregždės jaunikliai
Langinės kregždės skleidžiami garsai

Lizdus suka mūriniuose pastatuose. Labai judri. Dažniausiai aukštai sklando, mėgsta būriais tupėti ant laidų. Lizdus lipdo prie blokinių namų. Jauni paukščiai dažniausiai lipdo naują lizdą, sugriuvusį – remontuoja. Langinės kregždės ne tik gyvena, bet ir peri kolonijomis, kelios poros peri artimiausiuose namuose.

Lizdui naudoja žemę, kurią suvilgo seilėmis. Maždaug žirnio didumo ar kiek didesnes medžiagos porcijas nešioja abu porelės nariai. Lizdą sulipdo per 10 dienų. Deda 2–5 baltus kiaušinius.

Peri daugiausia patelė. Patinas ją maitina, bet esant blogesniam orui patelė turi maitintis pati. Peri 12–13 dienų. Jaunikliai užauga per 20–23 dienas. Juos maitina abu porelės nariai. Per vasarą išveda dvi vadas.

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Minta skraidančiais vabzdžiais.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos fauna: paukščiai, 2 knyga. Sud. V. Logmanas. – Vilnius: Mokslas, 1991.
Commons-logo.svg

Vikiteka