Vidmantė Jasukaitytė
| Vidmantė Jasukaitytė | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1948 m. liepos 10 d. Pumpučiai, Šiaulių rajonas |
| Mirė | 2018 m. liepos 14 d. (70 metų) Klaipėda |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinės |
| Tėvas | Kazimieras Jasukaitis (Balčiūnas) |
| Motina | Ona Pašviestytė-Jasukaitienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Vincas Rimgaudas Dineika |
| Vaikai | Kęstutis, Vaižgantė Kunigunda, Algirdas |
| Veikla | poetė, prozininkė, dramaturgė |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
Vidmantė Jasukaitytė (1948 m. liepos 10 d. Pumpučiuose, Šiaulių rajonas - 2018 m. liepos 14 d. Klaipėdoje) – Lietuvos poetė, prozininkė, dramaturgė, visuomenės veikėja, signatarė.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo 1955 m. mokėsi Toliočiuose, Voveriškių aštuonmetėje, Šiaulių 5-oje vidurinėje mokykloje. Nuo šešiolikos metų pradėjo dirbti. 1966 m. baigė Šiaulių 3-ąją vakarinę vidurinę mokyklą. 1967–1971 m. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą.
Dirbo Pataisos darbų įstaigų valdyboje, „Minties“ leidykloje, LSSR kultūros ministerijoje. 1970 m. ištekėjo, 1974 m. pagimdė sūnų, po metų išsiskyrė su vyru. 1981 m. antrą kartą ištekėjo už Vinco Rimgaudo Dineikos (1938–2010), Karolio Dineikos sūnaus. Atgimimo metais su kitais įsteigė „Sietyną“ – kultūros ir teatro studiją, aktyviai protestavo prieš žiaurius nestatutinius santykius sovietinėje kariuomenėje, Lietuvos moterų sąjungos įkūrėja. 1990–1992 m. LR Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatė, signatarė.[1][2]
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1970 m. pasirodė pirmoji V. Jasukaitytės publikacija, 1976 m. – pirmoji poezijos knyga. Iš viso išleido devynias poezijos knygas („Ugnis, kurią reikia pereiti“, „Taip toli esu“, „Mano broli, žmogau“, „Saulės per daug“, „Neiškastam sidabrui pasakyk sudie“, „Tikrasis nebūties veidas“, „Subačiaus gatvė. Getas“, „La Loba; Kas už nieko“, „Ambra“), dvi apysakų knygas („Stebuklinga patvorių žolė“, „Balandė, kuri lauks“), esė „Golgotos vynuogės“, šešis romanus („Po mūsų nebebus mūsų“, „Marija Egiptietė“, „Dievas miršta vienišas“, „Aš nužudžiau savo dukterį“, „Senis, arba Laiškai Antikristui“, „Kaip mes mokėmės mirti“). 1988 m. pagal rašytojos scenarijų sukurtas kino filmas „Žolės šaknys“ (rež. Gytis Lukšas). 2002 m. apysakų rinkinys „Stebuklinga patvorių žolė“ išverstas į ispanų kalbą ir išleistas Madride.
Rašė savaitraščiui „Karštas komentaras“, kuriame turėjo savo skyrelį. Nuo 1979 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narė.[3]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Ugnis, kurią reikia pereiti: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1976. – 78 p.
- Taip toli esu: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1979. – 162 p.
- Stebuklinga patvorių žolė: apysakos / dail. Saulius Šarkinas. – Vilnius: Vaga, 1981. – 222 p.: iliustr.
- Mano broli žmogau: eilėraščiai ir poema / iliustr. Algis Vilius Šileika. – Vilnius: Vaga, 1982. – 169 p.: iliustr.
- Saulės per daug: eilėraščiai / dail. Vilius Šileika. – Vilnius: Vaga, 1986. – 149 p.: iliustr.
- Po mūsų nebebus mūsų: romanas (1 dalis). – Vilnius: Vaga, 1987. – 222 p.
- Balandė, kuri lauks: apysakos. – Vilnius: Vaga, 1989. – 340 p. – ISBN 5-415-00111-5
- Neiškastam sidabrui pasakyk sudie: eilėraščiai, 1989–1998. – Vilnius: Margi raštai, 1999. – 126 p. – ISBN 9986-09-191-8
- Golgotos vynuogės: esė. – Vilnius: Alma littera, 2001. – 350 p. – ISBN 9955-08-095-7
- Marija Egiptietė: romanas. – Vilnius: Alma littera, 2002. – 179 p. – ISBN 9955-08-151-1
- Tikrasis nebūties veidas: eilėraščiai / dail. Rimantas Dichavičius. – Vilnius: Eikoma, 2002. – 223 p.: iliustr. – ISBN 9955-524-04-9
- Subačiaus gatvė. Getas: eilėraščiai / dail. Taida Balčiūnaitė. – Vilnius: Homo liber, 2003. – 110 p.: iliustr. – ISBN 9955-449-51-9
- Dievas miršta vienišas: romanas. – Vilnius: Homo liber, 2003. – 750 p. – ISBN 9955-449-58-6
- Stebuklinga patvorių žolė: apysakų romanas. – 2-asis leidimas. – Vilnius: Logotipas, 2005. – 163 p.: portr. – ISBN 9955-422-40-8
- Po mūsų nebebus mūsų: romanas (1 dalis). – 2-asis leidimas. – Vilnius: Logotipas, 2005. – 331 p. – ISBN 9955-422-41-6
- Kai mes buvome vilkai: romanas. – Vilnius: Alma littera, 2007. – 614 p. – ISBN 978-9955-24-825-5
- Aš nužudžiau savo dukterį: romanas. – Vilnius: Alma littera, 2008. – 205 p. – ISBN 978-9955-38-104-4
- Senis, arba Laiškai Antikristui: romanas. – Vilnius: Alma littera, 2009. – 245 p. – ISBN 978-9955-38-280-5
- La Loba; Kas už nieko: dvi knygos: eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2009. – 255 p. – ISBN 978-9986-39-611-6
- Kaip mes mokėmės mirti: vienos vilties romanas. – Vilnius: LRS leidykla, 2013. – 567 p. – ISBN 978-9986-39-753-3
- Ambra: poezija. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. – 94 p. – ISBN 978-9986-39-787-8
- Apie Seimo partijas, Lietuvos lenkus ir lietuvių kalbą. – Vilnius, 2014. – 35 p. – ISBN 978-609-408-591-8
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1977 m. Zigmo Gėlės literatūrinė premija, už poezijos debiutą [4]
- 1991 m. Juozo Paukštelio premija, už romaną „Po mūsų nebebus mūsų“ [5]
- 2000 m. Lietuvos nepriklausomybės medalis [6]
- 2003 m. Vilniaus klubo ir Vilniaus televizijos literatūrinė premija, už eilėraščių knygą „Subačiaus gatvė. Getas“ [7]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=6624&p_d=84324&p_k=1
- ↑ „Nevaldiškai“ apie Vidmantę Jasukaitytę, 2006-11-16 Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.rasytojai.lt/archyvas/writers9e24.html?id=111&jaunieji=0&sritis=rasytojai
- ↑ http://www.zemaitijospaveldas.eu/lt/left/kultura-1/naisiai-kulturos-zidinys/z-geles-premijos-laureatai/ Archyvuota kopija 2017-01-16 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.pakruojis.rvb.lt/lt/premijos/3242-juozo-paukstelio-literaturine-premija?device=desktop Archyvuota kopija 2014-12-21 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=293024
- ↑ http://www.vilnijosvartai.lt/personalities/listing/letter./award.award-5/location.1/special.25/page.1 Archyvuota kopija 2014-12-21 iš Wayback Machine projekto.