Rimantas Dichavičius
Išvaizda
![]() |
Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai. |
Rimantas Dichavičius | |
---|---|
Foto Aušros Dichavičienės, 2022 m., Palangos parkas | |
Gimė | 1937 m. kovo 1 d. |
Tautybė | lietuvis |
Sutuoktinis (-ė) | Aušra Dichavičienė (Giružytė), gim. 1965 m. |
Vaikai | Aras Dichavičius, gim. 1963 m. (mama - pirmoji žmona, Benigna Genovaitė Dichavičienė (1942-2005 m.) |
Veikla | dailininkas, fotografas, leidėjas |

Rimantas Dichavičius (Vladislavas Rimantas Dichavičius, (g. 1937 m. kovo 1 d. Grimzeliuose, Kelmės valsčius) – lietuvių dailininkas, fotomenininkas, leidėjas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1952–1957 m. mokėsi Kauno taikomosios dailės technikume. 1957–1963 m. studijavo LTSR dailės instituto Grafikos fakultete. 1964–1968 m. žurnalo „Moksleivis“ , 1969–1979 m. leidyklos „Mintis“ meninis redaktorius. Nuo 1965 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1970 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys , AFIAP (tarptautinės fotomenininkų sąjungos) narys.[1] Nuo 1978 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, kūrybinis darbuotojas, leidyklų, redakcijų, galerijų bendradarbis.
Svarbiausi darbai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- "Lietuvos fotografija", almanachas. 1967 m. ir 1969 m. Maketas Rimanto Dichavičiaus.
- „Žiedai tarp žiedų“ (albumas 1987–1990 m.) – keturi leidimai ir su juo susijusi paroda, apkeliavusi daugelį šalių.
- „Lietuvos etnografija“ (nuo 1960 m., kelių tūkstančių fotografijų ciklas).
- „Formų pasaulyje“ (1965 m. fotografijų ciklas).
- „Vizijos“ (2006 m.).
- „Edmundas Laucevičius. XV-XVII a. knygų įrišimai Lietuvos bibliotekose“ (1976 m.).
- „Kultūros darbuotojų portretai“ (fotografijų ciklas, susijęs su Vilniaus Universiteto 400 m. jubiliejumi)
- Kalendoriai "Talentu ir širdimi" - su Lietuvos dailininkų kūryba ir gintaro kolekcijomis. 1996-2003 m.
- Dailininkų kūrybos monografijos: "Antanas Kmieliauskas" ( 2001 m. ir 2003 m, du leidimai), "Šarūnas Sauka" (2001 m.), "Algimantas Švažas" (2014 m.), "Giedrius Kazimierėnas" (2008 m.); "Giedrius Kazimierėnas. Žalgiris. Rūstybės diena" (2017 m.), Giedrius Kazimierėnas. "Pragaro giesmės" (2021 m.), Jurij Jakovenko. Linea Magica" (2008 m.), Indra Grušaitė "Sapnų žemė" (2024 m.).
- Baltijos šalių dailininkų kūrybos almanachas "Baltic Art" (2004 m.).
- "Laisvės paženklinti. Dailininkai atkurtai Lietuvos valstybei". Trys tomai: 2012 m., 2013 m., 2016 m. (pristatoma 2014 dailininkų, per 5000 kūrinių). Trys tomai išleisti, pardavus žemę, už kurią su tėvais buvo ištremtas į Sibirą.
- "Laisvės šviesa" (2012 m.). Politinių kalinių ir tremtinių leidinys.
- "Osetija-Alanija" (kartu su Antanu Varanka, 2003 m.- 2016 m., keturi leidimai)
- "Pelenė" (1989 m. )
- "Jie ėjo su mumis į laisvę" (2015 m., Valerijos Dichavičienės fotografijų albumas)
- "Paminklas paminklui" (2020 m.) - fotografijų albumas, skirtas sunaikintoms žydų kapinėms atminti Vilniuje, Olandų g.
Apdovanojimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1987 m. – Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas
- 1994 m. – Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) garbės vardas
- 1997 m. – Lietuvos fotomenininkų sąjungos garbės narys
- 1998 m. – Minsko dailės akademijos garbės narys
- 2000 m. – Lauryno Ivinskio premija
- 2003 m. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija
- 2003 m. - Osetijos-Alanijos nusipelniusio meno veikėjo vardas
- 2004 m. - Estijos Baltosios žvaigždės ordino Karininko kryžius
- 2007 m. - LDK Gedimino ordino Karininko kryžius
- 2016 m. - ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro kryžius
- 2016 m. - Juozo Keliuočio premija
- 2018 m. - visuomeninis Santarvės ordinas
- 2022 m. - ordinas "Vyčio žvaigždė"
- per 20 aukso, sidabro, bronzos medalių tarptautinėse dailės ir foto parodose
Fotografijos kolekcijose
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Vilnius
- Lietuvos dailės muziejus, Vilnius
- Antakalnio galerija, Vilnius
- Fotografijos muziejus, Šiauliai
- Nacionalinis muziejus, Jeruzalė, Izraelis
- Žydų kultūros centras, Paryžius, Prancūzija
- Žydų muziejus, Vilnius; FIAP kolekcija, Lozana, Šveicarija
- Oxford Centre for Hebrew and Jewish studies, Didžioji Britanija
- Liudo Truikio memorialinis muziejus, Kaunas
- Lietuvos žydų bendruomenė
- Zimmerli Art Museum, New Brunswick, NJ
- MO muziejus, Vilnius
- Vilniaus universiteto Grafikos kabinetas
- Mažeikių muziejus, Mažeikiai
- Kelmės krašto muziejus, Kelmė
- Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilnius. 2023 m. muziejui perduota per 60 metų kūrybinio darbo sukaupta negatyvų ir fotografijų kolekcija
Leidiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Edmundas Laucevičius. Knygų įrišimai Lietuvoje. 1976 m.
- Žiedai tarp žiedų. – Vilnius: Mintis, 1987, 1988, 1989, 1990 m
- Rimantas Dichavičius. Amžinoji versmė / Parodos katalogas. – Čikaga, Santa Monica, 1996 m.
- Talentu ir širdimi / Kalendoriai, Vilnius, 1996–2003 m.
- Gintaras. Kalendoriai.
- M. K. Čiurlionis ir nūdiena. Kalendoriai
- Vizijos. 2006.
- Edmundas Laucevičius, Birutė Rūta Vitkauskienė. Lietuvos auksakalystė XV-XIX amžius. 2001 m.
- Antanas Kmieliauskas. 2001, 2003 m.
- Laisvės paženklinti. Dailininkai atkurtai Lietuvos valstybei. Trys tomai. 1- 2012, 2- 2013, 3 - 2016 m.
- Jurtij Jakovenko. Linea Magica. 2008 m.
- Giedrius Kazimierėnas. Lietuvos istorija tapyboje. 2009 m.
- Šarūnas Sauka. 2011 m.
- Giedrius Kazimierėnas. Žalgiris. 2012 m.
- Algimantas Švažas. 2014 m.
- Alanija-Osetija. Albumas parengtas kartu su Antanu Varanka (keturi leidimai - 2003 -2016 m.).
- Valerija Dichavičienė. Jie ėjo su mumis į laisvę. 2015 m.
- Paminklas paminklui, 2019 (2020) m.
- Giedrius Kazimierėnas. Pragaro giesmės. 2021 m.
- Jonas Dikavičius. Po neramios nakties. 2021 m.(brolio Jono Dikavičiaus prisiminimai)
- Kęstutis Trečiakauskas. Be pavadinimo. 2022 m.
- Gruzdžių ir Dichavičių giminės istorija. Prisiminimai ir atradimai. 2022 m.
- Dichavičių, Gruzdžių ir Semenavičių giminės istorija. 2023 m.
- Indra Grušaitė. Sapnų žemė. 2024 m.
- Iliustravo ir apipavidalino daugiau kaip 300 knygų
Parodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Personalinės parodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Profsajungų kultūros rūmai, Vilnius, 1969;
- Parodų galerija, Nyiregyhaza, Vengrija, 1986;
- M. K. Čiurlionio galerija, Čikaga, JAV, 1987;
- Santa Monikos koledžas, JAV, 1988;
- Centriniai žurnalistų rūmai, Maskva, Rusija, 1989; "Žiedai tarp žiedų" sensacinga paroda - apie 20 000 lankytojų per dieną, truko 5 mėn.
- Miesto biblioteka, Leenwardenas Olandija 1992;
- Operos ir baleto teatras, Duisburgas, Vokietija, 1992;
- Miesto savivaldybė, Hürthas, Vokietija, 1992;
- Pilies galerija, Heidelbergas, Vokietija, 1992;
- Miesto magistratas, Epinry-sur-Saine, 1993;
- Fujifilm fotografijos galerija, Kaunas, 1994;
- Algimanto galerija, Panevėžys, 1994;
- M. K. Čiurlionio galerija, Čikaga, JAV, 1994;
- Fotografijos koledžo galerija, Santa Monika, JAV, 1994;
- Centrinė architektų salė, Praha, Čekija, 1996;
- Medalių galerija, Vilnius, 1996; Podkowa Liasna galerija, Varšuva, Lenkija, 1997;
- Lietuvos ambasada, Varšuva, Lenkija, 1997;
- Miesto rotušės galerija, Torunė, Lenkija, 1997;
- Galerija Baroti, Klaipėda, 1997; Architektų salė, Praha, Čekija, 1997;
- Baltijos meno ir muzikos festivalis, Torunė, Lenkija, 1998;
- „Vizijos“, fotografijos galerija, Prospektas, Vilnius, 2000;
- P. Kriaučiūno viešoji biblioteka, Marijampolė, 2001;
- Fotografijos muziejus, Šiauliai, 2001; Fotografijos galerija, Klaipėda, 2001;
- „Vizijos“, galerija Stiklo karoliukai, Vilnius, 2002;
- „Vizijos“, Rašytojų klubas, Vilnius, 2002.
- "Vizijos", Lietuvos Policijos departamentas, 2015 m.
- Retrospektyvinė paroda 80-mečio proga. Galerija "Arka", 2018 m.
- "Peržengus užmaršties ribą", Vilniaus Antakalnio seniūnija, 2019 m.
- "Laiko ženklai", Antakalnio galerija, 2020 m.
- Fotografijų paroda LITEXPO, Vilnius, 2020 m.
- Fotografijų paroda COMPENSA, Vilnius., 2021 m.
- "Vardai, tapę mūsų laiko ženklais", Vilnius, Kazio Varnelio namai-muziejus, 2022 m.
- "Vardai, tapę mūsų laiko ženklais", Palanga, Jono Šliūpo namai-muziejus, 2022 m.
- Paroda Menų akademijos Pelėdų kalno galerijoje, 2022 m.
- Etnografija. Mažeikių muziejus, 2022 m.
- "Žiedai tarp žiedų". Galerija "Ardor11", Vilnius. 2022 m.
- "Laiko šukės ir aidai", Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilnius. 2023-2024 m.
- Biržų pilis, 2024 m.
- Dusetų dailės galerija, 2024 m.
- Skuodo biblioteka, 2024 m.
- Tapybos darbų paroda COMPENSA, Vilnius, 2024 m.
- Parodos Skuode, Varėnoje, Marcinkonyse, Kaune, Juodkrantėje. 2024 m.
Grupinės parodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- „9 Lietuvos fotografai“, Centriniai žurnalistų namai, Maskva, Rusija, 1969;
- Istorijos ir etnografijos muziejus, Leningradas, Rusija, 1972;
- Novosibirskas, Rusija, 1972; Kultūros rūmai Ural, Sverdlovskas, Rusija, 1974;
- FNAC Montparnasse galerija, Paryžius, Prancūzija, 1979;
- Fotografų galerija, Londonas, Anglija, 1980; Fotografijos centras, Stokholmas, Švedija, 1985;
- „Peizažas ir aktas iš Lietuvos“, Potsdamas, Vokietija, 1986;
- Fotografijos draugija, Kopenhaga, Danija, 1987; Fotografijos muziejus, Helsinkis, Suomija, 1987;
- UNESCO būstinė, Paryžius, Prancūzija, 1987;
- „Aktas šiuolaikinės Rytų Europos fotografijoje“, galerija Canon, Amsterdamas, Nyderlandai, 1987;
- Jaunimo rūmų parodų salė, Leningradas, Rusija, 1988;
- Miesto salė, Vespremas, Vengrija, 1989;
- „L’Anne de l’Est“. Muse d’ Elyse, Lozana, Šveicarija, 1990;
- „Per meilę į tiesą“, Laband galerija, Los Andželas, JAV, 1991;
- Fotografijos muziejus, Talinas, Estija, 1991;
- „Uždrausti Lietuvos fotografų aktai“, Miunchenas, Vokietija, 1996;
- Tarptautinis diaporamų festivalis, Ambérieu en Bugey, Prancūzija, 1997;
- Taikomosios dailės galerija, Vilnius, 1997;
- A. Mickevičiaus biblioteka, Vilnius, 2002.
- Tuskulėnų rimties parko galerija. 2021 m.
- Galeria Sztuki Rozruch, Poznanė, Lenkija. 2022 m.
- Šv.Tomo bažnyčia, Berlynas, Vokietija. 2022 m.
- COMPENSA parodų erdvė, Vilnius. 2024 m.
- Berck, Musée Opale Sud Berck-sur-Mer, Prancūzija. 2024.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lietuvos fotografija (Vilnius, 1967, 1969, 1971, 1974, 1978, 1981, 1986, 1987);
- Ōīņī Photo (Maskva, 1970, 1971, 1973);
- Fotojarbuch International (Leipcigas, 1970/1971, 1972, 1973, 1976, 1977, 1980/1981, 1983/1984);
- Fotografen aus der UdSSR (Baden Badenas, 1982);
- Očerki o litovskoj fotografii (Vilnius, 1984);
- Fotografija v strukture massovoj kommunikacii (Vilnius, 1986);
- Cvetenije zemli (Maskva, 1987);
- International Center of Photography. Encyclopedia of Photography (Niujorkas, 1984);
- Tarybų Lietuvos enciklopedija, t. 1 (Vilnius, 1985);
- Photography Year Book (Londonas, 1987/1988);
- Poetika fotografii (Maskva, 1989);
- Photographers Encyclopedia International from 1839 to the Present (Hermance, Šveicarija, 1997);
- Body Vision. Lithuanian Nudes (Miunchenas, 1996);
- Susipynusios vieno medžio šakos (Vilnius, 1999);
- Atsisveikinant su XX amžiumi (Vilnius, 2000);
- Saur Allgemeines Künstlerlexikon, t. 27 (Miunchenas-Leipcigas, 2001);
- Lietuvos fotografija iki XXI a. (Vilnius, 2002);
- Lietuvos fotografija: vakar ir šiandien (Vilnius, 1997, 1998, 1999, 2000, 2001, 2002);
- Kas yra kas Lietuvoje? (Kaunas, 1995/1996, 1997/1998, 2000, 2002);
- Lietuvos dailės istorija (Vilnius, 2002);
- Who’s is who in Lithuania? (Kaunas, 1997/ 1998, 2000, 2002);
- Kas yra kas Vilniaus apskrityje (Kaunas, 2003);
- Who Is Who in Vilnius City (Kaunas, 2003).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Rimantas Dichavičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 672 psl.