Pereiti prie turinio

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio LR VRM)
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija
Įkurta 1990 m.
Panaikinta {{{Panaikinta}}}
Trumpinys
Tipas
Anksčiau
Jurisdikcija Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Buveinė Šventaragio g. 2
Vilnius, Lietuva
Metinis biudžetas {{{Metinis biudžetas}}}
Vadovas Agnė Bilotaitė
Pavaduotojas {{{Pavaduotojas}}}
Darbuotojų
Narių skaičius {{{Narių skaičius}}}
Biudžetas {{{Biudžetas}}}
Aukštesnioji agentūra {{{Aukštesnioji}}}
Svetainė vrm.lrv.lt
Infolentelė: žiūrėti • aptarti • redaguoti

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija – Vyriausybės institucija, atsakinga už valstybės politikos įgyvendinimą ir koordinavimą viešojo saugumo, migracijos, regionų plėtros, savivaldos, viešojo administravimo, valstybės tarnybos, tarptautinio bendradarbiavimo srityse.

Vadovauja Ministro Pirmininko teikimu Lietuvos Respublikos Prezidento skiriamas vidaus reikalų ministras.[1]

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1918 m. sudarius pirmąją Lietuvos Vyriausybę, įsteigta ir Vidaus reikalų ministerija. 1919 m. pradžioje Vyriausybę perkėlus į laikinąją sostinę Kauną, kartu perkelta ir Vidaus reikalų ministerija. Kaune ministerija veikė iki 1940 m. SSRS okupacijos. SSRS okupacijos metais Lietuvoje 1940 m. rugpjūčio 26 d. įkurtas Vidaus reikalų liaudies komisariatas, nuo 1946 kovo 14 d. – Vidaus reikalų ministerija, kuri buvo pavaldi sąjunginei SSRS vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos TSR Ministrų Tarybai.

1990 m. kovo 17 d. suformuota nepriklausomos Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir atkurta Vidaus reikalų ministerija. 1990 m. gegužės 29 d. prie ministerijos įsteigtas Priešgaisrinės apsaugos departamentas. 1991 m. įsteigtas Tarptautinės kriminalinės policijos organizacijos (Interpolo) Lietuvos nacionalinis biuras. 1994 m. liepos 18 d. Krašto apsaugos ministerijos Valstybės sienos apsaugos tarnyba buvo reorganizuota į Pasienio policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos, 2001 m. jis pertvarkytas į Valstybės sienos apsaugos tarnybą. 1996 m. gruodžio 10 d. prie ministerijos įsteigtas Užsieniečių registracijos centras, 1997 m. – Mokesčių policijos departamentas (2002 m. balandžio 1 d. pertvarkytas į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą). 1997 m. vasario 18 d. kovai su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir nusikaltimais valstybės tarnybai įsteigta Specialiųjų tyrimų tarnyba. 1998 m. įkurtas Ugniagesių rengimo centras, 2000 m. – Gyventojų registro tarnyba. Metų pabaigoje ministerija perėmė dalį funkcijų iš panaikintos Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos.[2]

Pavaldžios įstaigos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pavaldžios vidaus reikalų ministerijai įstaigos:[3]

Ministrai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Agnė Bilotaitė

Nuo 2020 m. gruodžio 11 d., vidaus reikalų ministerijai vadovauja Agnė Bilotaitė.[4]

Ministras Laikotarpis[5][1] Ministrų kabinetas
Nuo Iki
1 Marijonas Misiukonis 1990 m. balandžio 11 d. 1991 m. sausio 10 d. K. D. Prunskienės
1991 m. sausio 10 d. 1991 m. sausio 13 d. A. Šimėno
1991 m. sausio 13 d. 1991 m. rugpjūčio 1 d.[6] G. Vagnoriaus
2 Petras Valiukas 1991 m. lapkričio 19 d.[7] 1992 m. liepos 21 d. G. Vagnoriaus
1992 m. liepos 23 d. 1992 m. gruodžio 17 d. A. A. Abišalos
3 Romasis Vaitiekūnas 1992 m. gruodžio 17 d. 1993 m. kovo 31 d. B. Lubio
1993 m. kovo 31 d. 1996 m. kovo 19 d. A. Šleževičiaus
4 Virgilijus Vladislovas Bulovas 1996 m. kovo 19 d. 1996 m. gruodžio 10 d. L. M. Stankevičiaus
5 Vidmantas Žiemelis 1996 m. gruodžio 10 d. 1998 m. gegužės 21 d. G. Vagnoriaus (II)
6 Stasys Šedbaras 1998 m. gegužės 22 d. 1999 m. birželio 10 d. G. Vagnoriaus (II)
7 Česlovas Blažys 1999 m. birželio 10 d. 1999 m. lapkričio 11 d. R. Pakso
1999 m. lapkričio 11 d. 2000 m. lapkričio 9 d. A. Kubiliaus
8 Vytautas Markevičius 2000 m. lapkričio 9 d. 2001 m. liepos 12 d. R. Pakso (II)
9 Juozas Bernatonis 2001 m. liepos 12 d. 2003 m. balandžio 28 d. A. Brazausko
(4) Virgilijus Vladislovas Bulovas 2003 m. gegužės 13 d. 2004 m. gruodžio 14 d. A. Brazausko
10 Gintaras Furmanavičius 2004 m. gruodžio 14 d. 2006 m. liepos 18 d. A. Brazausko (II)
11 Raimondas Šukys 2006 m. liepos 18 d. 2007 m. gruodžio 10 d.[8] G. Kirkilo
12 Regimantas Čiupaila 2007 m. gruodžio 18 d.[9] 2008 m. gruodžio 9 d. G. Kirkilo
13 Raimundas Palaitis 2008 m. gruodžio 9 d. 2012 m. kovo 26 d.[10] A. Kubiliaus (II)
14 Artūras Melianas 2012 m. balandžio 17 d.[11] 2012 m. gruodžio 13 d. A. Kubiliaus (II)
15 Dailis Alfonsas Barakauskas 2012 m. gruodžio 13 d. 2014 m. spalio 31 d.[12] A. Butkevičiaus
16 Saulius Skvernelis 2014 m. lapkričio 11 d.[13] 2016 m. balandžio 13 d. A. Butkevičiaus
17 Tomas Žilinskas 2016 m. balandžio 14 d.[14] 2016 m. gruodžio 13 d. A. Butkevičiaus
18 Eimutis Misiūnas 2016 m. gruodžio 13 d. 2019 m. rugpjūčio 7 d.[15] S. Skvernelio
19 Rita Tamašunienė 2019 m. rugpjūčio 20 d.[16] 2020 m. gruodžio 11 d. S. Skvernelio
20 Agnė Bilotaitė 2020 m. gruodžio 11 d. I. Šimonytės

Literatūra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Lietuvos vidaus reikalų istorija. – V.: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, 2008. – 405 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-854-14-2

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ 1,0 1,1 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija
  2. ↑ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija
  3. ↑ Įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos Archyvuota kopija 2022-12-12 iš Wayback Machine projekto.
  4. ↑ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUDĖTIES Archyvuota kopija 2021-01-12 iš Wayback Machine projekto.
  5. ↑ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 1990–2008 metais Archyvuota kopija 2016-08-27 iš Wayback Machine projekto.
  6. ↑ Laikinai vykdyti atsistatydinusio ministro pareigas buvo patikėta VRM Policijos departamento generaliniam komisarui, ministro pirmajam pavaduotojui Petrui Liubertui. Tačiau pats ministro postas liko neužimtas. https://vrm.lrv.lt/uploads/vrm/documents/files/LT_versija/Veikla/Vidaus%20reikal%C5%B3%20istorija/8dalis.pdf Archyvuota kopija 2016-08-27 iš Wayback Machine projekto.
  7. ↑ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRO PASKYRIMO
  8. ↑ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRO R. ŠUKIO ATSISTATYDINIMO
  9. ↑ Prisiekė naujasis vidaus reikalų ministras R.Čiupaila
  10. ↑ Prezidentė atleido vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį
  11. ↑ Naujasis vidaus reikalų ministras A.Melianas prisiekė Seime
  12. ↑ „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro Dailio Alfonso Barakausko atsistatydinimo“. 2014 m. spalio 30 d. dekretas Nr. 1K-118. Lietuvos Respublikos Prezidentas. Nuoroda tikrinta 2024-03-08.
  13. ↑ Seime prisiekė vidaus reikalų ministras S. Skvernelis
  14. ↑ Seime prisiekė naujasis vidaus reikalų ministras T. Žilinskas
  15. ↑ Atnaujintoje Vyriausybėje keisis trys ministrai – prezidentas neišsaugojo Roko Masiulio
  16. ↑ Trys nauji ministrai prisiekė ir pradėjo eiti pareigas
Ž • A • R
Lietuvos Respublikos ministerijos
Ministrų kabinetai
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Lietuvos_Respublikos_vidaus_reikalų_ministerija&oldid=7218002"