Urartų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Urartų kalba
Kalbama: rytų Anatolija (Urartu)
Kalbančiųjų skaičius: mirusi kalba
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: -
Kalbos išnykimas:
Kilmė:

(Alarodų?)
0huritų-urartų
00urartų

Rašto sistemos: urartų dantiraštis, Anatolijos hieroglifai
Oficialus statusas
Oficiali kalba:
Prižiūrinčios institucijos:
Kalbos kodai
ISO 639-1:
ISO 639-2:
ISO 639-3: xur

Urartų kalba – išnykusi senovinė kalba, vartota Urartu valstybėje, besidriekusioje Mažosios Azijos rytuose, Armėnijos kalnyne. Priskiriama hipotetinei huritų-urartų kalbų šeimai. Rašytiniai šaltiniai šia kalba žinomi iš IXVI a. pr. m. e. laikotarpio. Be giminiškos huritų kalbos ryškesnių uratų kalbos sąsajos su kitomis kalbų šeimomis nėra rasta.

Įrašas urartų kalba

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Urartų kalba buvo užrašoma urartų dantiraščiu – patobulintu asirų dantiraščiu. Jame kiekvieną garsą atitinka ženklas. Be to, dar rasta keletas įrašų Anatolijos hieroglifais. Seniausi rašto paminklai, užrašyti šia kalba žinomi iš karaliaus Sardurio I valdymo laikotarpio (IX a. pr. m. e.). Iš viso rasta ~200 įvairių tekstų urartų kalba, bet 585 m. pr. m. e. žlugus Urartu valstybei, šia kalba rašyti liautasi. Achemenidų valdymo laikotarpiu urartų kalba matyt persimaišė su armėnų kalba.

Urartų kalba iššifruota XX a. pirmoje pusėje, radus dvikalbių urartų-asirų įrašų.

Gramatika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Urartų kalba agliutinacinė, ergatyvinė. Kalba turi 9 linksnius, 2 skaičius. Įprasta žodžių tvarka subjektas-objektas-veiksmažodis, bet nėra labai griežta.

Kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ši kalba nėra gimininga aplinkinėms to meto Artimųjų Rytų kalboms (semitų, indoeuropiečių), išskyrus huritų kalbą, kuri vartota visu tūkstantmečiu anksčiau, bet yra išlaikiusi daug panašumų. Rusų kalbininkas Igoris Djakonovas šidvi kalbas bandė kildinti iš šiaurės rytų Kaukazo kalbų.

Pavyzdys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

~VIII a. pr. m. e. teksto urartų kalba pavyzdys:

  • 1. dḫal-di-ni-ni uš-ma-ši-ni DIŠme-nu-a-še DIŠiš-pu-u-i-ni-ḫi-ni-še dḫal-di-ni-li KÁ (3) ši-di-íš-tú-a-li
  • 2. URUa-lu-di-ri-i-e (4) É.GAL ši-di-iš-tú-ni ba-du-si-e
  • 3. dḫal-di-ni-ni uš-ma-ši-ni dḫal-di-ni-ni ba-a-u-ši-ni DIŠme-nu-a-ni DIŠiš-pu-ú-i-ni-e-ḫé i-ú a-te-i-ni e-si na-ḫa-a-be KURša-ti-ru-ú-ni du-ur-ba-i-e ma-nu
  • 4. ḫal-di-ni uš-ta-a-be ma-si-ni šu-ri-e ka-ru-ni URUḫu-ra-di-na-ku-ú-ni ka-ru-ni URUgi-di-ma-ru-ú-ni ka-ru-ni KURša-ti-ru-ú-i KURe-ba-a-ni dḫal-di-ni ku-ru-ni dḫal-di-ni-e šu-ri-i ku-ru-ni

Vertimas:

  • Haldžio didybės dėka Menua, Išpuinio sūnus, pastatė Haldžio vartus. Aldurio tobulybei jis pastatė tvirtovę. Kuomet Haldžio didybės, Haldžio paliepimo dėka Menua, Išpuinio sūnus, užėmė savo tėvo vietą, Šatiru buvo maištingi. Haldis su savo ginklu žengė priekin, užkariavo Huradinaku, užkariavo Gidimaru, užkariavo Šatiru žemę. Haldis – galingas, Haldžio ginklas – galingas.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]