Pereiti prie turinio

Tinteliai (Kretinga)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tinteliai

Antrasis Molotovo linijos bunkeris
Tinteliai
Tinteliai
55°55′16″š. pl. 21°16′26″r. ilg. / 55.921°š. pl. 21.274°r. ilg. / 55.921; 21.274 (Tinteliai)
ApskritisKlaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
SavivaldybėKretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
SeniūnijaKretingos seniūnija
Gyventojai (2021)21
Vietovardžio kirčiavimas [1]
(3b kirčiuotė)
Vardininkas:Tinteliaĩ
Kilmininkas:Tintelių̃
Naudininkas:Tinteliáms
Galininkas:Tiñtelius
Įnagininkas:Tinteliaĩs
Vietininkas:Tinteliuosè
VikitekaTinteliai (Kretinga)

Tinteliai – kaimas pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 6 km į šiaurę nuo Kretingos, Akmenos kairiajame ir jos intako Burkštino dešiniajame krantuose. Teritorijos plotas – 200,51 ha.[2]

Etimologija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vietovardis kilo nuo žodžio tintelis (tintalas), kuriuo apibūdinama tai, kas nukarę, tintaluoja (tinteliuoja, tintiliuoja), tabaluoja. Šiuo vardu Lietuvoje vadinami tik du kaimai: antrasis yra Kūlupėnų seniūnijoje.

Rašytiniuose šaltiniuose toponimas rašomas: lenk. Tintele, Tyntele, vok. Tintehlen, Tyntele, rus. Тинтелѣ, Тинтелe, Тынтелe, Тинтели, Тинтелей. Vietos gyventojai vietovę vadina žem. Tėntelē.

Geografija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Padvarių-Burkštino tvenkinys

Ribojasi su Kurmaičiais, Traidžiais, Klibiais ir Padvariais. Palei vakarinį kraštą teka patvenkta Akmena (Padvarių tvenkinys), pietinį – Burkštinas, rytinį – Dirsupis.

Reljefas lygus, dirvos akmeningos. Kaimą kerta trejetas kelių, rytinuose auga Tintelių miškas (apie 5 ha), kuriame išlikę senovės žemdirbystę menantys pylimai-ežios ir akmenų krūsnys.

Kaime yra 2 gatvės (Dirsupio ir Kaštonų), 4 Molotovo linijos bunkeriai (dotai), o pietiniame pakraštyje – Padvarių tvenkinys (Burkštinas), kurio pakrantėje įrengtas privatus Algimanto Šoblinsko Darbiečių (Padvarių) parkas.

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaime 1935 m. rastas akmens kirvis liudija, kad prie Burkštino ir Akmenos žmonių gyventa jau bronzos amžiuje ar neolite. Vėlesnius laikus mena Igno Jablonskio 1940 m. aptiktos 2 priešistorinės trinamosios girnos ir per 20 akmenų krūsnių, žyminčių senovės žemdirbystės laukus.[3]

Gludintas akmens kirvis su skyle kotui. Kretingos muziejus
1771 m. kaimo planas. Aut. Pranciškus Aloyzas Jodka. Lietuvos valstybės istorijos archyvas
Iš Padvarių į Tintelius vedančio kelio kryžkelė
Tinteliai Prūsijoje 1918 m. išleistame Nemirsetos apylinkių žemėlapyje
Tinteliai po Lietuvos žemės reformos. Ištrauka iš 1935–1939 m. Kretingos–Palangos apylinkių žemėlapio

XV–XVI a. abipus Akmenos ir Burkštino upių susiformavo Kurmaičių kaimas, priklausantis Kretingos dvarui. Daugėjant žemdirbių, XVII–XVIII a. įdirbtoje plėšininėje bendrųjų ganyklų žemėje išaugo nausėdija, kuri 1771 m. vadinama Tintelių užusieniu.[4]

Užusienio žemė driekėsi Akmenos kairiajame krante abipus Burkštino upelio ir ribojosi su Klibiais, Kretingos dvaro palivarku, Kurmaičių ganyklomis, dirbamais laukais ir gyvenviete. 1771 m. Tinteliuose gyveno 10 žemdirbių. Jie nuomojosi nuo 20,5 ha iki 31 ha, o Martynas Jurgutis – 98 ha žemės.

XIX a. Tinteliai tapo savarankišku kaimu, o kairiajame Burkštino krante buvę 2 ūkiai virto atskira gyvenviete, pavadinta Zoberniais, vėliau – Uždvariu, Padvariais. 1845 m. kaime buvo 4 sodybos:[5] trys stovėjo šalia Tintelių miško, o viena – prie Burkštino, netoli santakos su Akmena. Panaikinus baudžiavą, 1872 m. buvo 6 sodybos,[6] 97 rėžiai žemės ir 30 revizinių sielų (prievolinio luomo vyrų).[7]

1879–1899 m. gimė 48 kūdikiai: 21 berniukas ir 27 mergaitės.[8] Gausiausios buvo Antano ir Ona Kniukštų bei Juozapo ir Petronelės Kniukštų šeimos. XX a. pr. kaime buvo 8 sodybos.[9] Didžioji dauguma gyventojų priklausė valstiečių, o viena šeima – miestiečių, luomui.[10]

1921–1940 m. kaime atšvęstos 21 vestuvės.[11] 1923 m. buvo 14 kiemų.[12]

1930 m. nutiestas siaurasis geležinkelis, kuriuo iš Kurmaičių žvyro karjero gabentas žvyras geležinkelio Kretinga–Telšiai ir kitoms statyboms. Vykdant Lietuvos žemės reformą, 1932 m. išdalintos bendrosios ganyklos,[13] o visa kaimo žemė 1934–1940 m. išskirstyta į vienkiemius.[14]

Pirmasis Molotovo linijos bunkeris (dotas)

1940–1941 m. okupacinė Raudonoji armija kaime pastatė penkias gelžbetonines fortifikacinės Molotovo linijos Telšių rajono atspariąsias ugniavietes, bet iki karo su Vokietija nei vienos iš jų pilnai neįrengė.

1948 m. gegužės 22 d. per trėmimo operaciją „Vesna“ į Irkutsko sritį ištremti 8 žmonės: Donato ir Vytauto Kniukštų šeimos (vienas tremiamasis mirė pakeliui į tremtį, o kiti sugrįžo Lietuvą po 9–11 tremties metų).

1966 m. kaimo žemėje prie Akmenos upės iškilo Kurmaičių tarybinio paukštininkystės ūkio paukštyno kompleksas, o šalia Tintelių miško – paukštyno srutų rezervuarai.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1771 m. – XVIII a. pab. Kurmaičių suolininkija, Kurmaičių vaitija, Kretingos valsčius
1861–1915 m. Ankštakių seniūnija, Kretingos valsčius, Telšių apskritis
1919–1940 m. Klibių seniūnija, Kretingos valsčius, Kretingos apskritis
1940–1941 m. Klibių apylinkė, Kretingos valsčius, Kretingos apskritis
1941–1944 m. Klibių seniūnija, Kretingos valsčius, Kretingos apskritis
1944–1950 m. Klibių apylinkė, Kretingos valsčius, Kretingos apskritis
1950–1954 m. Klibių apylinkė, Kretingos rajonas
1954–1988 m. Kurmaičių apylinkė, Kretingos rajonas
1988–1995 m. Kretingos apylinkė, Kretingos rajonas
1995–2009 m. Kretingos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
nuo 2009 m. Kurmaičių seniūnaitija, Kretingos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė

Gyventojai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Demografinė raida tarp 1845 m. ir 2021 m.
1845 m.[15] 1902 m.[16] 1923 m.sur.[17] 1959 m.sur.[18] 1970 m.sur.[18] 1979 m.sur.[19] 1989 m.sur.[20] 2001 m.sur.[21] 2011 m.sur.[22] 2021 m.sur.[23]
38 76 69 34 41 25 23 26 34 21

Kultūros paveldas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. ↑ Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Kretingos rajono savivaldybės gyvenamosios vietovės pavadinimo pakeitimo, gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo ir pakeitimo“. – Vilnius. – 2016 m. spalio 26 d. – Nr. 1062. – Teisės aktų registras. – 2016 m. lapkričio 2 d. – Nr. 26124
  3. ↑ Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro Paveldosaugos biblioteka. – F. 1, ap. 1. – B. 18. – L. 16, 17, 19
  4. ↑ Inwentarz hrabstwa Kretyngi dobr dziedzicznych Jaśnie Wielmożnego Jmci Xiędza Ignacego Jakuba kniazia Massalskiego, biskupa wileńskiego, orderu Orła Białego kawalera, pzezemnie Franciszka Aloizego Jodkę, komornika Pttu Lidzkiego, zesłanego na to komissarza w Roku 1771 diebus 7bris sporządzony. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 11, ap. 1. – b. 1591. – L. 88v–89v
  5. ↑ Вѣдомость жителямъ Ковeнской губерніи Тельшевскаго уѣзда вѣроисповѣданія рымско-католическаго Кретингенскаго прихода, составлена 1845-го года. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 605, ap. 2. – B. 723. – L. 93v–94
  6. ↑ Карта г. Ковенской, Курляндской и части Пруссіи. – Рядъ Х. – Листъ Ӏ. – Топ. Васильевъ, топ. Ѳедотовъ. – 1872 г.
  7. ↑ Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи. Составленъ в 1870 году. – Ковна, 1870. – Cтр. 81
  8. ↑ Kretingos RKB gimimo metrikų knyga. – 1879–1891 m. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1516, ap. 1. – B. 2. – L. 5, 27, 32, 34, 35v, 59, 65v, 76v, 77v, 87v, 97v, 98v, 125, 132v, 137, 153, 155, 177v, 191, 199v, 202, 203v, 204v, 207v, 216, 229v
    Kretingos RKB gimimo metrikų knyga. – 1891–1899 m. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1516, ap. 1. – B. 3. – L. 4, 11, 16v, 25, 43, 47v, 70, 76, 122, 127v, 149v, 151, 155, 159v, 168, 172, 185v, 201v, 228
  9. ↑ Карта Ковенск. и Курляндск. губерній и части Пруссіи. – VIII-9. – Тельшевск. и Гробинск. уѣзд. – Съёмка 1895 года. – Печатано въ XI-1913 г.
  10. ↑ Julius Kanarskas. Kaimas prie Burkštino ir Akmenos santakos. – Pajūrio naujienos. – 2025 m. kovo 28 d.
  11. ↑ Kretingos RKB santuokos metrikų knyga. – 1921–1925 m. – 1925–1929 m. – 1929–1935 m. – 1936–1938 m. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1516, ap. 1. – B. 9, 10, 13, 17
    Kartenos RKB santuokos metrikų knyga. – 1922–1940 m. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1513, ap. 1. – B. 11
  12. ↑ Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 115
  13. ↑ Kretingos apskr. esančių žemėtvarkos planų sąrašas. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 16. – B. 85. – L. 1
  14. ↑ Kretingos valsčiaus Kurmaičių ir Tintelių kaimų skirstymo vienkiemiais byla. – 1934-04-14 – 1940-01-15. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1350, ap. 1. – B. 158
  15. ↑ Вѣдомость жителямъ Ковeнской губерніи Тельшевскаго уѣзда вѣроисповѣданія рымско-католическаго Кретингенскаго прихода, составлена 1845-го года. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 605, ap. 2. – B. 723. – L. 93v–94
  16. ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  17. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  18. 1 2 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  19. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  20. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  21. ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  22. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  23. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės

Senkai – 4 km Kurmaičiai – 1 km Traidžiai – 3 km
Palanga –12 km
Ankštakiai – 3 km
Į šiaurės vakarusĮ šiauręĮ šiaurės rytus
Į vakarusĮ rytus
Į pietvakariusĮ pietusĮ pietryčius
 Klibiai – 3 km
KRETINGA – 4 km Padvariai – 1 km Grykšiai – 4 km
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Tinteliai_(Kretinga)&oldid=7692095"