Suvalkų miesto istorija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Baltų genčių gyvenami plotai XII a.

Straipsnis apie Palenkės vaivadijoje esantį Suvalkų miestą.

Iki miesto įkūrimo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apie 9 tūkst. metų pr. m. e. į šią vietovę atsikraustė baltų gentys. XX a. viduryje aptikta šiuose kraštuose gyvenusių jotvingių senovinė gyvenvietė, netoli Suvalkų esančioje Šveicarijos gyvenvietėje. Šioje vietoje yra ir Jotvingių pilkapio draustinis. XIII a. jotvingių gentys sunyko dėl dažnų kryžiuočių puldinėjimų. Pavadinimas sako, kad šioje vietoje kryžiuočiai rengdavo pastovį – suwalk.

XVI a. – 1795 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo XIV a. iki 1795 m. miestas priklausė Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei. 1667 m. šiose vietovėse įsikūrė kamendulų vienuoliai, kuriems šią žemę suteikė Jonas Kazimieras Vaza. Pirmą kartą ši vietovė paminėta kaip atskira gyvenvietė 1688 metais. Gyvenvietė buvo pačiame vienuoliams priklaususių žemių centre ir buvo sankryžoje tarp prekybinių kelių jungusių Merkinę, Gardiną ir Karaliaučių. Miestas priklausė Trakų vaivadijos, Gardino apskričiai. XIII a. minimas kaimas, o XVII a. bažnytkaimis, kuriame gyveno Vygrių kamendulų vienuoliai (16821690 m.). Tuo metu gyvenvietėje buvo du namai. Miesto greitą plėtrą lėmė gera, prekybinių kelių sankryžoje buvusi vieta. 1700 m. gyvenvietė buvo skirstoma į Mažuosius Suvalkus, Didžiuosius Suvalkus ir Suvalkus. 1710 m. Augustas II suteikė gyvenvietei privilegijas rengti turgus ir muges. 1715 m. gyvenvietei suteiktos miesto teises. 1720 m. gegužės 2 d. karalius Augustas II šias teises patvirtino. Su šiomis teisėmis miestas taip pat gavo privilegiją kas savaitę rengti turgų ir keturias muges į metus bei Suvalkų miesto herbą.

1795–1918[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po trečiojo Lietuvos-Lenkijos valstybės padalijimo 1796 m. atiteko Prūsijai. 1803 m. naujoji miesto valdžia leido mieste apsigyventi žydų bendruomenei. 1804 m. Suvalkai perduoti Napoleono įkurtai Varšuvos kunigaikštystei. 1815 m. atiteko Rusijos imperijai, buvo autonominės Lenkijos karalystės Augustavo vaivadijos (18151837 m.), Augustavo gubernijos (18371915 m.) centras. 1827 m. mieste gyveno 3,753 ir buvo 357 namai. 1829 m. mieste pradėjo veikti paštas. 1835 m. mieste įsteigta miesto policija. 1847 m. buvo išleistas įsakymas draudžiantis statyti medinius namus miesto centre. 1857 m. mieste gyveno 11,273 gyeventojai, o 1872 m. apie 20,000 gyventojų. XIX a. viduryje tai buvo ketvirtas pagal dydį miestas Lenkijos Kongreso karalystėje. 1897 m. dislokuotas rusų garnizonas, kuriame buvo apie 10,000 kareivių. Istorinis etninės Lietuvos miestas, lietuvių kultūros centras XIX a., nuo kurio pavadinimo visa Lietuvos Užnemunė sinonimiškai vadinama Suvalkija, o jos gyventojai suvalkiečiais. 1915 m. miestą užėmė vokiečiai ir prijungė prie Oberosto.

Tarpukaris 1918–1939[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po I pasaulinio karo vokiečiai perdavė miestą besikuriančiai Lietuvos Respublikai. 1919 m. rugpjūčio 23 d. lenkai sukėlė Seinų sukilimą, kurio metu išstūmė Lietuvos kariuomenės ir valdžios atstovus iš Suvalkų miesto ir Seinų krašto. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. 1920 m. rugpjūtį lietuviai surengė puolimą ir užėmė Suvalkų miestą, kurio rotušėje rugpjūčio 17 d. iškėlė Lietuvos trispalvę. 1920 m. rugpjūčio 30 d. lenkai vėl išstūmė Lietuvos kariuomenę ir 1920 m. spalio 7 d. pasirašius Suvalkų sutartį miestas tapo Lenkijos dalimi. Tarpukariu miesto reikšmė labai sumenko, nes nebevyko prekyba su Lietuva. Taarpukariu miestas priklausė Balstogės vaivadijai. 1921 m. mieste gyveno 16,780 gyventojų, o 1935 m. apie 20,000 gyventojų.

Antrasis pasaulinis karas 1939–1945[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Per II pasaulinį karą iš pradžių miestą užėmė sovietai, o vėliau vokiečiai, kuriems sovietai perdavė miestą 1939 m. spalio 12 dieną. Miestas buvo pervadintas į Sudauen ir prijungtas prie Rytų Prūsijos. Kživulkos gyvenvietėje netoli Suvalkų buvo laikomi apie 120,000 sovietų karo belaisvių. 1944 m. spalio 23 d. miestą užėmė Raudonoji armija. Per miesto puolimą žuvo apie 5000 sovietų karių.

Pokaris[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po karo iki 1950 m. miesto apylinkėse prieš komunistinės Lenkijos valdžią kovojo nemažai partizanų. 1945 m. sausio 7 dieną mieste atidarytas kino teatras Bałtyk. 1970 m. mieste gyveno 36,000 gyventojai. 1974 m. gegužės 10 d. mieste pradėta rodyti TVP1 televizija. 1975 m. miestas tapo Suvalkų vaivadijos centru. Ši vaivadija buvo antra pagal dydį Lenkijoje. 1999 m. panaikinus vaivadiją, miestas tapo Palenkės vaivadijos, Suvalkų apskrities centru. Lenkijai įstojus į Europos Sąjunga, mieste pradėti istorinių pastatų ir vietovių tvarkymo ir atstatymo darbai.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Jan Bacewicz, Suwalszczyzna – 285 lat Suwałk, Suwałki, 2005 m. – ISSN 1556-7408.;
  • Janusz Kopciał, Województwo suwalskie: przeszłość, teraźniejszość, perspektywy, Suwałki, 1995 m. – ISBN 83-900828-7-X

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]