Serafinas Laurynas Kušeliauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Serafinas Laurynas Kušeliauskas (1820 m. rugpjūčio 23 d. Šiauliai – 1889 m. rugsėjo 27 d. Sudargas) – Lietuvos vertėjas, leidėjas, knygnešys.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Kolainių vienuolyno mokykloje, lavinosi savarankiškai. Tarnavo teismuose Sankt Peterburge ir policijoje Petrozavodske. Prieš 1863 m. grįžo į Lietuvą, buvo policijos nuovados viršininkas, vėliau antstolis Raseinių apskrityje. Atsisakęs tarnybos, ėmėsi rengti, leisti ir platinti lietuviškas knygas, propagavo M. Valančiaus švietimo idėjas. Gyveno Tytuvėnuose. Po žmonos mirties pardavęs paveldėtą Senliolių dvarą netoli Kelmės, organizavo labdarą. 1887 m. leido ir finansavo žurnalą „Šviesa“, įsteigė fondą „Knyginis amžinas bankas lietuviškos rašliavos“ (literatūros), kurio tikslas buvo lietuviškų knygų leidyba, kuris veikė 18871889 m. Bendradarbiavo su knygnešiu kunigu M. Sederevičiumi, 1889 m. persikėlė pas jį į Sudargą.

lenkų k. išvertė ir sukompiliavo religinių, didaktinių raštų, hagiografinių pasakojimų. Vienas ir su pagalbininkais parengė ir 18791889 m. išleido daugiau kaip 20 knygų, dauguma jų iki 1904 m. buvo kartojamos, kai kurios po keliolika ir keliasdešimt kartų. Spaudos draudimo metais jo knygos buvo skaitomos paprastų žmonių, prisidėjo prie jų religinio bei etinio ugdymo.[1]

Leidiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Aukso altorius, arba Šaltinis dangiškų skarbų, 1879 m.
  • Šaltinis dieviškos loskos, 1883 m.
  • Raktas ing dangų, 1883 m.
  • Pekla su giesmėmis, 1884 m.
  • Žinia apie gydymą ligų kūno ir dūšios, 18851886 m.
  • Gyvenimai šventųjų Dievo, 1887 m.
  • Vartai dangaus, arba Rymo katalikiškas mokslas, 1887 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vytautas VanagasSerafinas Laurynas Kušeliauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 334 psl.