Sudargo piliakalniai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Sudargo piliakalniai
[[Image:|250px]]

Sudargo piliakalniai
Koordinatės
55°02′51″N 22°38′47″E / 55.04750°N 22.64639°E / 55.04750; 22.64639Koordinatės: 55°02′51″N 22°38′47″E / 55.04750°N 22.64639°E / 55.04750; 22.64639
Savivaldybė Šakių rajonas
Seniūnija Sudargo seniūnija
Aukštis I - 20 m
II - 25 m
Plotas I - 35x15 m
II - 35x30 m
Priešpilis gyvenvietė
Naudotas I tūkstantmetis –
II tūkstantmečio pradžia
Žvalgytas 1955
Tirtas 1970, 2005–2009, 2012 m.

Sudargo (Grinaičių) piliakalniaipiliakalnių kompleksas Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Sudargo ir Grinaičių kaimo. Įeina į Nemuno kairiojo kranto Sudargo piliakalnių kompleksą kartu su Burgaičių piliakalniais. Grandį sudaro:

  • Sudargo, Grinaičių piliakalnis, vadinamas Balnakalniu, su gyvenviete, 0,6 km į vakarus nuo Nemuno ir Skalbynupio santakos, 0,6 km į šiaurės rytus nuo kelių Kiduliai-Ramoniškiai-Slavikai kryžkelės, 50 m į pietus nuo Nemuno kairiojo kranto, Grinaičių kaime, unikalūs objektų MC kodai 37475, 3263, 37476.
  • Grinaičių piliakalnis II, vadinamas Žydkapiais, su gyvenviete, 0,6 km į šiaurės rytus nuo kelių Kiduliai-Ramoniškiai-Slavikai kryžkelės, į šiaurės vakarus nuo Balnakalnio, Grinaičių kaime, unikalūs objektų MC kodai 24680, 3262, 24869.

Balnakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Balnakalnis

Petro Tarasenkos 1955 m. rugpjūčio 12 d. aprašas: [1]

Piliakalnis yra Nemuno slėnyje, per 70–80 m nuo kranto aukštumos. Tai lyg ir atskira kalva, kuri 5–7 m pločio perėjimu jungiasi su kranto apgriuvusiu šlaitu 20 m žemiau aukštumos lygmens.

Ovali piliakalnio aikštelė apie 50 m ilgio, 25 m pločio, užima apie 1000 m² plotą. Vakariniame aikštelės gale yra apie 3 m, o rytiniame – apie 2 m aukščio pylimai, dėl kurių piliakalnis panašus į balną. Statūs šlaitai apie 25 m aukščio. Šiaurinius šlaitus pavasariais plauna Nemunas, dėl to jie apgriuvę. Savo išvaizda jis panašus į kitus ikifeodalinius piliakalnius ir skirtinas I-ojo tūkstantmečio pabaigai.

Dabartinis aprašas:

Piliakalnis, kaip manoma, buvęs gretimo Žydkapiais vadinamo piliakalnio priešpiliu[2], yra kairiajame Nemuno krante esančiame šlaito iškyšulyje, primenančiame balno formą. Šiaurės rytų piliakalnio galą bei pietryčių ir šiaurės vakarų šonus juosia gilūs slėniai. Šlaitai statūs, 14–20 m aukščio. Pietvakarinis šlaitas 4 m aukščio, žemiau šlaite yra didelė terasa. Viršuje apie 35 m ilgio aikštelė, kuri šiaurės rytų gale yra 13–15 m, o pietvakarių gale iki 7 m pločio. Aikštelės šiaurės rytų krašte supiltas maždaug 5 m pločio ir apie 0,5 m aukščio pylimas, kitas, apie 20 m pločio ir iki 1,8 m aukščio pylimas supiltas aikštelės pietvakarių krašte.

Piliakalnis buvo ariamas. Aikštelėje kultūrinio sluoksnio nerasta. Tyrinėjant piliakalnį aptikta suanglėjusių užtvaros rąstų, geležinis ietigalis, įsmigęs į sienos rąstą, akmeninis skliutas medžiui apdirbti, keramikinių šukių. Kadangi degėsių rasta dviejuose sluoksniuose, 60–70 cm gylyje ir 1,5–1,7 m gilumoje, akivaizdu, kad čia buvę įtvirtinimai naikinti ne vieną kartą. Minėti radiniai datuotini laikotarpiu pr. m. e. – m. e. riba. Viršutinio sluoksnio – V–VI m. e. a. Tam pačiam laikotarpiui priskiriami ir piliakalnio rekonstrukcijos darbai. Į pietus nuo Balnakalnio esanti papėdės gyvenvietė užima visą čia esančią kalvą (apie 1 ha plotas). Pagal rastą keramiką, ši gyvenvietė datuojama maždaug I tūkstantmečio viduriu.

Žydkapiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Petro Tarasenkos aprašas:

Piliakalnis aptiktas ant apgriuvusio Nemuno kranto kyšulio, esančio 18 m žemiau kranto aukštumos. Su šlaitu jį jungė 0,5–0,7 m pločio ir apie 10 m ilgio takas. Toliau šiaurės kryptimi kyšulys platėja ir visą jo išlikusį 20 m plotą užbaigia 4 m aukščio pylimas. Už šio pylimo tęsiasi šiaurės kryptimi nuolaidi, ovali, 30 m ilgio, 25 m pločio, apgriuvusiu šiauriniu galu aikštelė. Dabartinis aikštelės plotas yra daugiau nei 500 m². Šlaitai apgriuvę, krinta 70° kampu ir yra iki 25 m aukščio. Savo išvaizda šis piliakalnis visai panašus į kitus Panemunės krantinius piliakalnius ir laikytinas 1317 m. kryžiuočių sunaikintos bajoro Sudargo pilies vieta. Be abejo, seniau tas kyšulys buvo vieno aukščio su krantu, bet Nemunui plaunant jo pamatą pamažu slenka žemyn.

Dabartinis aprašas:

Žydkapiai

Spėjama, kad Žydkapiai buvę Sudargo (Grinaičių) piliakalnių komplekso pagrindinės pilies vieta.[2] Piliakalnis įrengtas didelėje kranto kalvoje, gerai saugomoje natūralių gamtos kliūčių. Iš šiaurės ir šiaurės vakarų piliakalnio papėdę skalauja Nemunas, iš vakarų ir rytų yra pelkėta dauba. Šlaitai statūs, ypač nuo Nemuno pusės, iki 25 m aukščio, su pastatinta viršutine, apie 6–7 m aukščio dalimi. Aikštelė lygi, ovali, ištęsta šiaurės vakarų – pietvakarių kryptimi, maždaug 35x30 m dydžio. Aikštelės pietvakarių krašte per du kartus supiltas apie 30 m ilgio, iki 2,5 m aukščio, maždaug 23 m pločio pylimas. Aikštelėje ir greta esančioje aukštumoje XVIIIXIX a. įrengtos žydų kapinės, pylimas, aikštelė ir pietryčių šlaitas II Pasaulinio karo metais iškasinėti apkasais. Už pylimo iškastas apie 2,5–3 m pločio ir iki 1 m gylio puslankiu einantis griovys, atkurtas po 2009 m. vykdytų tyrinėjimų. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia.

Aikštelėje kultūrinio sluoksnio nerasta. Nustatyta, kad piliakalnis savo egzistavimo pradžioje turėjo buitinę paskirtį. Po pylimu 2,8–2,9 m gylyje aptiktas ankstyvas kultūrinis sluoksnis, kuriame rasta apdegusių akmenų, naminių ir laukinių gyvūnų kaulų, puodų šukių, kaulinė ylos viršūnė, geležinis peilis-pjautuvėlis. Vėlesni piliakalnio rekonstrukcijos paliudijimai: daugybė didelių akmenų, pylimo išaukštinimas, molio suplūkimas ir gilaus griovio įrengimas rodo, kad pirmaisiais mūsų eros amžiais jis buvo naudojamas kaip slėptuvė. 2009 m. tyrinėjimų metu 1–1,6 m gylyje surasti XVIIIXIX a. 56 palaidojimai, kurių didesnę dalį sudarė vaikų ir kūdikių kapai. Kai kurie kapai buvo su įkapėmis – spynomis, taip pat keramikos šukėmis akiduobėse.[3] Prie Žydkapių esanti papėdės gyvenvietė užima apie 1 ha, yra įtraukta į saugomų archeologijos paminklų sąrašus.

Tyrinėjimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Petro Dusburgiečio kronikoje žemaičių didžiūno Sudargo vardas minimas 1301, 1303, 1311, ir 1317 m. Sudargo piliakalnio ieškojo dar Juozapas Radziukynas, bet vietiniai gyventojai jo parodyti negalėjo ir tik atidžiai pats apžiūrėjęs Nemuno krantus jį surado.

Sudargo piliakalniai pradėti rimčiau tyrinėti tik 1970 m. (archeologai P.Kulikauskas ir R. Kulikauskienė). 2005 m. vykdyti Sudargo piliakalnių aplinkos žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai. 2006 m. Žydkapius tyrinėjo archeologė V. Kliaugaitė. 2009 m. ir 2012 m. atlikti Sudargo piliakalnių archeologiniai žvalgomieji tyrimai dėl numatomų piliakalnių tvarkymo darbų. 2006 m. Kultūros paveldo departamento ir savivaldybės lėšomis parengtas Sudargo piliakalnių techninis projektas dėl piliakalnių apsaugos techninių priemonių įrengimo ir pritaikymo turizmui. Darbai pradėti vykdyti 2007 m.


Aplinkiniai piliakalniai[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Burgaičių piliakalniai 0,7 km Meškininkų piliakalnis 10 km Bišpilio piliakalnis 8 km Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Kukarskės piliakalnis 7 km
Maštaičių piliakalnis 17 km
Kudirkos Naumiesčio piliakalnis 34 km Klepų piliakalnis 26 km

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]