Medininkai
- Kitos reikšmės – Medininkai (reikšmės).
Medininkai | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
54°32′20″š. pl. 25°39′00″r. ilg. / 54.539°š. pl. 25.650°r. ilg. | ||||||||||||||||
Apskritis | Vilniaus apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė | Vilniaus rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija | Medininkų seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų | 493 | |||||||||||||||
Vikiteka | Medininkai | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | * rus. Мѣдники[1] |
Medininkai – kaimas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, 31 km į pietryčius nuo Vilniaus, 2 km nuo Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija. Seniūnijos centras, Medininkų seniūnaitija.
Yra Medininkų Švč. Trejybės ir Šv. Kazimiero bažnyčia (pastatyta 1931 m.), veikia lenkiška Medininkų Šv. Kazimiero vidurinė mokykla ir lietuviškas Lavoriškių pagrindinės mokyklos Medininkų skyrius, Pasieniečių mokykla, biblioteka, paštas (LT-13019).
Geografija
Apylinkėse plyti Medininkų aukštuma. Už 1–2 km į pietvakarius nuo Medininkų stūkso aukščiausios Lietuvos kalvos – Aukštasis kalnas (293,84 m) ir Juozapinės kalnas (293,60 m), yra Juozapinės geomorfologinis draustinis. Įkurtas Medininkų botaninis draustinis. Pietryčiuose yra pasienio kontrolės punktas su Baltarusijos gyvenviete Kamieny Lohu.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
VILNIUS – 32 km RUKAINIAI – 13 km Savičiūnai – 8 km |
ŠUMSKAS – 13 km Vindžiūnai – 7 km |
||||||||||
|
|||||||||||
Padvarionys – 2 km TURGELIAI – 14 km |
Istorija
Medininkai yra sena gyvenvietė, minima jau nuo XIV a. Netoli miestelio – mūrinė XIII–XIV a. Medininkų pilis (architektūros ir istorijos paminklas). Tai gardinio tipo pilis Baltijos šalyse (sienų perimetras 568 m),[2] vienas iš svarbiausių gynybos nuo kryžiuočių ir totorių punktas. Su Medininkų pilimi yra susiję labai daug vardų, išgarsėjusių Lietuvos ir Lenkijos istorijoje, kryžiuočiai ją mini nuo 1387 m. Medininkų pilis 1402 m. buvo apgulta kryžiuočių. Po Žalgirio mūšio pilies reikšmė tolydžiai menko, kol galiausiai 1517 m. minimi pilies griuvėsiai. 1655 m. tvirtovę nuniokojo Maskvėnų kariuomenė, 1812 m. – Napoleono kareiviai padegė pilies viduje esančius medinius pastatus.
Medininkuose Lietuvai 1387 m. priėmus krikščionybę, buvo įkurta viena iš septynių pirmųjų parapijų ir pastatyta bažnyčia, kuri vėliau buvo nugriauta. Tik 1928–1933 m. kunigas Antanas Rutkovskis pastatė čia naują bažnyčią. XIV a. – XVII a. buvo miestas. 1432 m. Žygimantas Kęstutaitis Medininkus padovanojo Jonui Goštautui. XVI a. antroje pusėje miestelį valdė Ostapas Valavičius. XVIII a. pabaigoje Medininkai sunyko, ypač nukentėjo per 1812 m. Napoleono žygius Maskvon ir atgal.
XX a. tarpukariu kaimą okupavo lenkų armija. 1950–1995 m. apylinkės centras, „Raudonosios vėliavos“ kolūkio centrinė gyvenvietė. 1958 m. įsteigta vidurinė mokykla, 1994 m. – mokykla-darželis, yra kultūros namai, biblioteka, bendrosios praktikos gydytojo kabinetas.
1991 m. sausio 27 d. sovietų armija užpuolė ir sunaikino Medininkų pasienio postą.
2014 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-1888 [3] patvirtino Medininkų herbą.
Medininkų žudynės
1991 m. liepos 31 d. apie 5 val. ryto vietos pasienio poste sovietų milicijos ypatingosios paskirties būrio OMON smogikai iš Rygos užpuolė pasienio darbuotojus, iš kurių buvo sušaudyti:
- muitininkas Antanas Musteikis,
- muitininkas Stanislovas Orlavičius,
- policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnas Algimantas Juozakas.
- policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnas Mindaugas Balavakas,
- kelių policijos darbuotojas Juozas Janonis,
- kelių policijos darbuotojas Algirdas Kazlauskas.
Rugpjūčio 2 d. ligoninėje sunkiai sužeistas mirė muitininkas Ričardas Rabavičius. Gyvas išliko tik muitininkas Tomas Šernas. Generalinė prokuratūra Medininkų žudynių bylą tyrė 17 metų, tačiau Rusija atsisakė išduoti du OMON būrio narius Lietuvai, kuriems pareikšti įtarimai dėl žudymų.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
---|---|
1939–1940 m. | Medininkų valsčiaus centras |
1950–1995 m. | Medininkų apylinkės centras |
nuo 1995 m. | Medininkų seniūnijos centras |
Pavadinimo kilmė
Sakoma, kad dabartinėje Medininkų teritorijoje turėjęs būti miškas. Žodžiu mede buvo vadinamas didelis miškas arba giria, o medininku – eigulys, miško sargas.[4]
Architektūra
Medinėje vienbokštėje bazilikinėje trinavėje Švč. Trejybės ir šv. Kazimiero bažnyčioje, pastatytoje 1931 m. yra vertingas paveikslas (V. Slendzinskio paveikslo „Šv. Kazimieras“ kopija, dail. L. Balzukevičiūtė, XX a. pradžia), vėlyvojo baroko vargonai (apie 1788 m.). Ant bažnyčios – du geležiniai ornamentuoti kryžiai (abu XX a. pradžios). Šventoriuje – medinė varpinė. Netoli miestelio – Medininkų pilis. Marmuriniai kryžiai, 1991 m. liepos 31 d. Medininkų žudynėse nužudytų muitininkų atminimui.[5]
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1867 m. ir 2011 m. | ||||||||||
1867 m.*[1] | 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1980 m.[7] | 1986 m.[8] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
221 | 361 | 558 | 478 | 480 | 543 | 586 | 508 | 493 | ||
| ||||||||||
|
Žymūs žmonės
Kaime gimė:
- Medardas Čobotas, medicinos mokslų daktaras, docentas. Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras.
Galerija
-
Kryžius
-
Pakelės koplytėlė
-
Paminklinis muitininkų vagonėlis
-
Autobusų stotelė
-
Kultūros centras
Literatūra
Vladislovas Sirokomlė savo „Iškylose iš Vilniaus po Lietuvą“ pavaizdavo ant Medininkų pilies sienų vaikščiojantį Ldk Algirdą. Jis teigė, kad čia daug kartų lankėsi Jogaila, pilyje buvusi Ldk Kazimiero vasaros rezidencija, kurioje jo vaikus mokė istorikas Janas Dlugošas.
Šaltiniai
- ↑ 1,0 1,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 377 psl.
- ↑ Miesteliai.lt
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=477213&p_tr2=2
- ↑ Lietuvos pilys 1971, Vilnius: Mintis.
- ↑ Jurgita Rimkevičienė. Medininkai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 569 psl.
- ↑ Medininkai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 545 psl.
- ↑ Medininkai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių, 360 psl.
- ↑ Medininkai 2. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 36
- ↑ „Memorialas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2016-06-15.
- Medininkai (Medninkai). Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 203 psl.
Nuorodos
|