Antanas Baranauskas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Atšauktas naudotojo 78.62.90.254 (Aptarimas) darytas keitimas 5092566
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 9: Eilutė 9:
| mirties data = {{Mirė|1902|11|26|1835|01|17}}
| mirties data = {{Mirė|1902|11|26|1835|01|17}}
| mirties vieta = [[Seinai]], [[Lenkija]]
| mirties vieta = [[Seinai]], [[Lenkija]]
| tautybė =
| tautybė =žydas
| tėvas = Jonas Bernardas Baronas-Baranauskas
| tėvas = tavo tėvas
| motina = Teklė Pavilonytė-Baronienė-Baranauskienė
| motina = Teklė Pavilonytė-Baronienė-Baranauskienė
| sutuoktinis =
| sutuoktinis =
| vaikai =
| vaikai =
| veikla = poetas, kalbininkas, vyskupas
| veikla = statybininkas
| sritis =
| sritis =
| įstaigos =
| įstaigos =stroikės
| pareigos =
| pareigos =
| alma_mater = [[1862]] m. [[Sankt Peterburgo dvasinė akademija]]
| alma_mater = [[1862]] m. [[Sankt Peterburgo dvasinė akademija]]

12:59, 15 lapkričio 2016 versija

Antanas Baranauskas
Gimė 1835 m. sausio 17 d.
Anykščiai
Mirė 1902 m. lapkričio 26 d. (67 metai)
Seinai, Lenkija
Tautybė žydas
Tėvas tavo tėvas
Motina Teklė Pavilonytė-Baronienė-Baranauskienė
Veikla statybininkas
Organizacijos stroikės
Alma mater 1862 m. Sankt Peterburgo dvasinė akademija
Vikiteka Antanas Baranauskas
Čia saugoma A. Baranausko klėtelė. Anykščiai, A. Baranausko ir A. Žukausko-Vienuolio memorialinis muziejus
Anykščiai, A. Baranausko ir A. Žukausko-Vienuolio memorialinis muziejus
Paminklas A. Baranauskui Rumšiškėse, miškelyje pakeliui nuo bažnyčios link Kauno marių pakrantės

Antanas Baranauskas (1835 m. sausio 17 d. Anykščiuose, Utenos apskritis – 1902 m. lapkričio 26 d. Seinuose) – Lietuvos poetas, kalbininkas, Seinų vyskupas.

Biografija

Gimė Anykščių Jurzdike, karališkųjų valstiečių šeimoje. 1841–1843 m. mokėsi Anykščių pradžios mokykloje lenkų kalba. 1845–1848 m. žiemomis lankė Anykščių rusišką parapinę pradžios mokyklą, kur pasižymėjo gabumais, ypač matematikai. 1843–1848 m. ganė tėvų bandą. 1848–1849 m. tarnavo Gelvonų klebonijoje liokajumi pas kleboną Joną Danevičių. Pagal A. Baranausko dienoraščius, tarp 1848 ir 1851 m. jis išmokęs rusiškai. 1849–1851 m. vėl dirbo tėvų ūkyje žemės ūkio darbus.

1851–1853 m. mokėsi Rumšiškių dvimetėje raštininkų mokykloje. Čia parašė apie 20 pirmųjų iki šiol išlikusių eilėraščių. 1853–1856 m. dirbo raštininko padėjėju Vainute, Raseiniuose, Sedoje ir Skuode. 1853–1856 m. lenkų kalba rašė dienoraštį. 1855 m. Telšiuose susipažino su Karolina Praniauskaite – pirmąja lietuvių literatūroje žinoma moterimi poete. Ji padėjo A. Baranauskui geriau pažinti lenkų literatūrą, klasikinę lenkų poeziją, skatino rašyti gimtąja kalba. Jos brolis kunigas Otonas Praniauskas sudarė sąlygas A. Baranauskui 1856 m. įstoti į Varnių kunigų seminariją.

Studijų Varniuose metais bendravo su Klemensu Kairiu. 1858 m. Žemaičių vyskupija kaip gabų klieriką išsiuntė į Sankt Peterburgo dvasinę akademiją, kur jis 1858–1862 m. toliau studijavo teologiją. 1861 m. balandžio 22 d. įšventintas diakonu, 1862 m. kunigu. 1862–1864 m. kaip valdžios stipendininkas studijavo Miuncheno, Insbruko, Leveno, Romos universitetuose. 1864 m. gruodį Sankt Peterburge paskirtas Dvasinės akademijos profesoriumi, pastoralinės teologijos dėstytoju. 1865 m. pabaigoje atšauktas iš pareigų grįžo į Lietuvą.

1865–1897 m. gyveno Kaune, 1865–1866 m. kelis mėnesius buvo Kauno katedros vikaras, 1866–1884 m. Žemaičių kunigų seminarijos homiletikos ir dogmatinės teologijos profesorius, nuo 1874 m. ir seminarijos inspektorius, nuo 1871 m. pirmasis seminarijoje pradėjo dėstyti kunigams lietuvių kalbą. 1884–1897 m. Žemaičių vyskupo Mečislovo Leonardo Paliulionio padėjėjas (sufraganas), konsistorijos oficiolas. 1897–1902 m. Seinų vyskupas.

1884–1900 m. atitolo nuo lietuvybės, susižavėjo matematika, kaip jos mėgėjas tyrė pirminių skaičių savybes, eilučių teoriją, savarankiškai atrado daug dėsningumų, kurie – tai paaiškėjo jau vėliau – buvo jau žinomi. Matematikos mokslo istorijoje išliko tik „Baranausko formulė“ pirminių skaičių kiekiui nustatyti. Jis taip pat sukūrė ir 1892 m. prelatui Adomui Dambrauskui-Jakštui pasiūlė naudoti nemažai ir šiuo metu vartojamų lietuviškų matematikos, daugiausia geometrijos terminų (trikampis, daugiakampis, lankas, erdvė, status kampas, smailus kampas ir kt.). [1][2]

Iki 1855–1856 m. net tėvams ir broliams skirti laiškai, dienoraščiai ir eilėraščiai parašyti lenkiškai. Lietuviškai rašė kaimo žmonėms skirtas daineles, giesmes ir poemas, tikybos reikalams leistus raštus. Nemažai lietuviškų laiškų skirta kalbininkams ir lietuvių kalbos mylėtojams. Ne kalbos reikalais su kunigija ir šviesuomene mieliau susirašinėjo lenkiškai, nemėgo, kai klierikai ar kunigai į jį kreipdavosi lietuviškai. Nuo akademijos laikų bendravo su lenkų kunigais ir dvarininkais, naujosios lietuvių šviesuomenės nemėgo. Viešai ir griežtai pasisakydavo prieš aušrininkus ir varpininkus. Savo raštuose laikėsi lenkiškų raidžių, gausiai vartojo lenkybes. Palaidotas Seinų Švč. Mergelės Marijos bazilikos koplyčios kriptoje.

Kūryba

Dar Varniuose susidomėjo kalbotyra, tapo pirmuoju lietuvių dialektologu, lietuvių kalbos gramatikos terminų kūrėju. Eiles iš pradžių rašė lenkiškai, po to lietuviškai. Nedidelius kūrinėlius lietuviškai rašė ir gana anksti. Pasak brolio Anupro, apie 1851 m. A. Baranauskas parašė „Vainą vilko ir piemenų“ bei „Mažų dienų atsiminimus“. 1853 m. spalio 27 d. dirbdamas Vainute parašė trumpą pasakėčią „Góra i dolina“. 1853–1854 m. parašė dar kelis mūsų nepasiekusius eilėraščius lietuviškai. Iš šio laikotarpio yra jo eilėraštis „Saulatekis“. 1855 m. kovo 30-31 d. tėvams Anykščiuose surašė kelių savo 1854–1855 m. lenkiškų eilėraščių rinkinėlį. 1857 m. surašė didesnį (per 70 eilėraščių) savo 1851–1857 m. lenkiškos poezijos rinkinį. 1857 m. parašė „Dainu dainelę“, kurią 1883 m. pirmoji išspausdino „Auszra“.

Reikšmingiausi A. Baranausko kūriniai yra keturiolikos dainų rinkinys „Kelionė Peterburkan“ (1858–1859 m.) ir romantinė poema „Anykščių šilelis“ (1858–1859 m.), kurioje apdainuojama gimtojo krašto gamta, idealizuojama Lietuvos senovė, kaip kontrastas to laikotarpio realijomis atskleidžiamas gamtos ir žmogaus dvasinis ryšys, protestuojama prieš tautinį lietuvių tautos engimą. Pirmą kartą išleista 1860 m. Lauryno Ivinskio kalendoriuje (pirmasis atskiras leidimas – 1905 m.), poema laikoma lietuvių literatūros klasika.

Bibliografija

  • Anykščių šilelis / Jono Kuzminskio medžio raižiniai. – Vilnius: Valst. grožinės literatūros leidykla, 1954. – 64 p.
  • The forest of Anykščiai = Anykščių šilelis: the original Lithuanian text with English translation; translated by Nadas Rastenis; edited by Juozas Tininis; woodcut reproductions by Jonas Kuzminskis. – Baltimore (Md.): Lithuanian days, 1956. – 41 p.: iliustr.
  • Antanas Baranauskas: rinktinė / iliustr. Boleslovas Klova (Mokinio biblioteka). – Kaunas: Valstybinė pedagoginės literatūros leidykla, 1957. – 28 p.: iliustr.
  • Anykščių šilelis: 100 metų / dail. Vytautas Valius. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1959. – 28 p.: iliustr.
  • Anikśu sils. – Rīgā: Latvijas valsts izdevneciba, 1960. – 46 p.
  • Anykščių šilelis / iliustr. Pranas Lapė, paruošė Juozas Brazaitis. – New York: Romuva, 1961. – 92 p.: iliustr.
  • Anykščių šilelis / Jono Kuzminskio medžio raižiniai. – Vilnius: Vaga, 1966. – 32 p.: iliustr.
  • Der Hain von Anykščiai / Nachdichtung von Hermann Buddensieg, die Holzschnitte schuf Jonas Kuzminskis. – München: W. Fink, 1967. – 37 p.: iliustr.
  • Raštai / Antanas Baranauskas (paruošė Regina Mikšytė). – Vilnius: Vaga, 1970. – 2 t.
  • Šilas nubunda: ikimokykliniam amžiui / iliustr. Kostas Dockus. – Vilnius: Vaga, 1978. – 23 p.: iliustr.
  • The forest of Anykščiai = Anykščių šilelis / translated from the Lithuanian by Peter Tempest; English text edited by Lionginas Pažūsis; wood engravings by Jonas Kuzminskis. – Vilnius: Vaga, 1981. – 64 p.: iliustr.
  • Anykščių šilelis = Аникщяйский бор = Der Hain von Anykščiai = The Forest of Anykščiai / dail. Alfonsas Žvilius. – Vilnius: Vaga, 1985. – 183 p.: iliustr.
  • Borek oniksztyński = Anykščių šilelis / Antoni Baranowski / Antanas Baranauskas; przekład poetycki Józef Jacek Rojek ; przekład filologiczny: Józef Wajna ; wstęp, przypisy i bibliografia Mieczysław Jackiewicz. - Wyd. 1. [Polish / Lithuanian]. Olsztyn - Białystok: Wydawn. Pojezierze, 1987. - 52 p. ISBN 83-7002-268-5
  • Der Wald: ein Poem / ins Deutsche übertragen von Alfred Franzkeit. – Leer: G. Rautenberg, 1987. – 31 p.
  • La selva di Anykščiai / traduzione dal lituano a cura di Guido Michelini; Università degli studi della Basilicata. Istituto di linguistica; illustrazioni di Jonas Kuzminskis. – Potenza: Casa editrice il Salice, 1990. – 31 p.: iliustr.
  • Rinktinė: poezija, giesmės, dienoraštis, laiškai / sud. Regina Mikšytė. – Vilnius: Baltos lankos, 1994. – 371 p. – ISBN 9986-403-24-3
  • Dienoraštis / Antanas Baranauskas; iš lenkų kalbos išvertė ir parengė Regina Mikšytė. – Vilnius: Baltos lankos, 1996. – 108 p. – ISBN 9986-403-96-0
  • Graudūs verksmai ir kitos giesmės / Vyskupas Antanas Baranauskas. – Fotogr. leidimas. – Kaunas: Atmintis, 1998. – 20 p.: portr. – ISBN 9986-760-17-8
  • Anykščių šilelis. – Anykščiai: A. Baranausko ir A. Žukausko-Vienuolio memorialinis muziejus, 1999. – 28 p.: iliustr. – ISBN 9986-580-06-4
  • Antano Baranausko pasakos / parengė Kostas Aleksynas, dail. Kęstutis Vaičiulis. – Panevėžys: E. Vaičekausko knygyno leidykla, 1999. – ISBN 9986-942-04-7
  • Rinktinė / Antanas Baranauskas; sud. Rita Šepetytė. – Vilnius: Baltos lankos, 2001. – 122 p. – ISBN 9955-429-49-6
  • La Arbaro de Anykščiai / į esperanto k. išvertė Petras Čeliauskas, dail. Vladimiras Beresniovas. – Kaunas: Ryto varpas, 2003. – 87 p.: iliustr. – ISBN 9955-9635-2-2
  • Poezija / parengė Agnė Iešmantaitė. – Vilnius: Žaltvykslė, 2004. – 43 p. – ISBN 9986-06-059-1
  • Giesmių giesmė: Antano Baranausko (1835–1902) 170-osioms gimimo metinėms / vertė Antanas Baranauskas; sud. Brigita Speičytė. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2005. – 99 p. + 1 elektron. opt. diskas (CD-ROM). – ISBN 9986-19-820-8
  • Anykščių šilelis: poema / parengė Rasa Bražėnaitė, Skaidrė Račkaitytė, iliustr. Pranas Lapė. – Vilnius: Petro ofsetas, 2009. – 94 p.: iliustr. + 1 garso diskas (CD). – ISBN 978-609-420-004-5
  • Anykszczũ sziłẽlys / prieš 150 metų sukurtą poemą pristatė ir įbalsino Skirmantas Valentas. – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2009. – 43 p. + 1 garso diskas (CD). – ISBN 978-609-425-022-4
  • Kelionė Petaburkan: poema / parengė Rasa Bražėnaitė, Skaidrė Račkaitytė. – Anykščiai: A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, 2010. – 83 p.: iliustr. + 1 garso diskas (CD). – ISBN 978-9986-580-22-5
  • Anykščių šilelis: poema / Antanas Baranauskas. Tapyba: iliustruojantys A. Baranausko poemą darbai / Arūnas Vilkončius. – Vilnius: Petro ofsetas, 2010. – 43 p.: iliustr. – ISBN 978-609-420-081-6

Atminimo įamžinimas

Šaltiniai

  1. ↑ http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=676
  2. ↑ Vyskupo A. Baranausko pėdsakai Lietuvos matematikoje, 2011-03-16
  3. ↑ http://www.muziejai.lt/Anyksciai/vienuolio_muziejus.htm
  4. ↑ Baranauskas
  • Antanas Baranauskas. Lietuviškoji Enciklopedija, T. 2, p. 1158–1167.

Literatūra

  • Antano Baranausko kūryba / Regina Mikšytė. – Vilnius: Vaga, 1964. – 311 p.: iliustr.
  • Antanas Baranauskas / Regina Mikšytė. – Kaunas: Šviesa, 1983. – 119 p.: iliustr.
  • Antanas Baranauskas: monografija / Regina Mikšytė. – Vilnius: Vaga, 1993. – 291 p.: iliustr. – ISBN 5-415-00768-7
  • Antanas Baranauskas ir matematika / Jonas Kubilius. – Vilnius: Matem. ir inform. inst., 2001. – 92 p.: iliustr. – ISBN 9986-680-18-2
  • Giesmininko kelias: monografija / Egidijus Aleksandravičius. – Vilnius: Versus aureus, 2003. – 255 p.: iliustr. – ISBN 9955-601-00-0
  • Antanas Baranauskas– gyvenimo tekstas ir tekstų gyvenimai / Paulius Subačius. - Vilnius: Aidai, 2010. - 318 p.: ISBN 9955-656-77-8

Nuorodos

Wikisource
Wikisource

Vikicitatos

Wikiquote logo
Wikiquote logo
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Antanas_Baranauskas&oldid=5100966"