Pirminis skaičius
Pirminis skaičius – bet kuris natūralusis skaičius, didesnis nei 1, kuris dalinasi tik iš savęs ir vieneto. Vienetas nelaikomas nei pirminiu skaičiumi, nei sudėtiniu, kartais dar vadinamas neutraliuoju dauginamuoju, kadangi yra kiekvieno skaičiaus skaidinyje.[1]
Keletas mažiausių pirminių skaičių:
- 2, 3, 5, 7, 11, 13, 17, 19, 23, 29, 31, 37, 41, 43, 47, 53, 59, 61, 67, 71, 73, 79, 83, 89, 97, 101, 103, 107, 109, 113, …
Pirminių skaičių yra be galo daug, tai įrodo Euklido teorema, o jų pasiskirstymas – labai netaisyklingas,[1] tai aprašo pirminio skaičiaus teorema.
2018 metų gruodį GIMPS (ang. Great Internet Mersenne Prime Search) projektu surastas kol kas didžiausias ( 24 862 048 skaitmenų ilgio) pirminis skaičius . Tai taip pat yra didžiausias žinomas Merseno skaičius.
Pirminio skaičiaus kriterijai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nėra patogių kriterijų, kuriais būtų galima nustatyti, ar skaičius pirminis, ar ne. Dar XVIII a. Leonardas Oileris pateikė šiuos kriterijus:[2]
- Pirmasis Oilerio kriterijus: jeigu nelyginis natūrinis skaičius N > 1 gali būti išreikštas dviejų natūrinių skaičių kvadratų skirtumu daugiau kaip vienu būdu, tai N yra sudėtinis skaičius, jeigu tik vienu būdu, tai N - pirminis skaičius.
- Antrasis Oilerio kriterijus: jeigu natūrinis skaičius N gali būti išreikštas dviejų natūrinių skaičių suma daugiau kaip vienu būdu, tai N - sudėtinis skaičius.
Eratosteno rėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Graikų matematikas Eratostenas dar II a. pr. m. e. pasiūlė paprastą metodą kaip rasti visus pirminius skaičius nuo 2 iki n. Metodas labai paprastas – reikia surašyti visus skaičius nuo 2 iki n ir pradurti sudėtinius skaičius. Tokiu būdu lieka 'rėtis', kuriame liko tik pirminiai skaičiai.
Pradūrimas vyksta taip: iš pradžių niekas nėra pradurta. Pradedant nuo 2, ieškome nepradurto skaičiaus – randame 2. Tada praduriame visus dvejeto kartotinius. Vėl ieškome pirmo nepradurto skaičiaus – randame 3. Praduriame visus trejeto kartotinius. Dabar ieškodami jau randame 5, nes 4 yra pradurtas.[3]
Merseno skaičiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žymus prancūzų fizikas ir mokslo populiarintojas M. Mersenas (1588–1648) pastebėjo, kad daugelio pirminių skaičių pavidalas yra 2p-1 (p – pirminis skaičius).
Visi tokio pavidalo skaičiai vadinami Merseno skaičiais. Tačiau ne visi Merseno skaičiai yra pirminiai.[3]
Tarpusavyje pirminiai skaičiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Du skaičiai, kurių didžiausias bendrasis daliklis yra lygus 1, vadinami tarpusavyje pirminiais skaičiais.[4] Tokių skaičių pavyzdžiai: 4 ir 9 arba 15 ir 22.
Pirminiai skaičiai dvyniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirminiais skaičiais dvyniais arba pirminiais dvyniais vadinami 2 pirminiai skaičiai, kurių skirtumas yra 2,[5] pavyzdžiui, 3 ir 5, 5 ir 7, 11 ir 13. Didėjant pirminiams skaičiams dvynių porų skaičius santykinai mažėja.[6]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Udo Quak. Kaip suprasti matematiką. Teminis žinynas. – Kaunas: Šviesa, 2003. – 34 p. ISBN 5-430-03555-6
- ↑ K.Bulota, P.Survila. Algebra ir skaičių teorija. II dalis. – Vilnius: Mokslas, 1990. – 39 p. ISBN 5-420-00613-8
- ↑ 3,0 3,1 V. Dagienė, G. Grigas, K. Augutis. Šimtas programavimo uždavinių. Šviesa, 1986. 223 p.
- ↑ Janina Šulčienė. Ar moki matematiką. – Kaunas: Šviesa, 2003. – 6 p. ISBN 5-430-03617-X
- ↑ „Pirminiai dvyniai. Vartiklis“. spauda.lt. 2012-02-15. Suarchyvuotas originalas 2023-11-06. Nuoroda tikrinta 2023-11-06.
- ↑ K.Bulota, P.Survila. Algebra ir skaičių teorija. II dalis. – Vilnius: Mokslas, 1990. – 70 p. ISBN 5-420-00613-8
|
Šis su matematika susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |