Jonas Kuzminskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Jonas Kuzminskis (1906 m. gruodžio 14 d. Betygala1985 m. rugpjūčio 19 d. Vilnius) – Lietuvos grafikas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19271933 m. mokėsi Kauno meno mokykloje. 19331941 m. dirbo žurnale „Žiburėlis“, bendrovėje „Spaudos fondas“, spaustuvėje „Spindulys“. Nuo 1941 m. Vilniaus dailės mokyklos, 19411944 m. Vilniaus dailės akademijos, 19441951 m. Vilniaus dailės instituto, nuo 1951 m. Lietuvos dailės instituto dėstytojas, 19481968 m. Grafikos katedros vedėjas, nuo 1957 m. profesorius.

19581982 m. LTSR dailininkų sąjungos valdybos pirmininkas. Nuo 1975 m. TSRS dailės akademijos narys.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kūrė daugiausia medžio raižinio ir linoraižinio technika. Sukūrė estampų, piešinių, ekslibrisų. Iliustravo knygų (Kazys Boruta. Baltaragio malūnas 1945 m., Salomėja Nėris. Eglė žalčių karalienė 1946 m., Antanas Baranauskas. Anykščių šilelis 1952 m., Teofilis Tilvytis. Usnyne 1962 m., Vincas Krėvė. Raganius 1982 m.).

Sukūrė daug architektūrinių Vilniaus peizažų („Vilnius. Bernardinų bažnyčia“ 1944 m., „Vilnius. Pilies skersgatvis“ 1947 m., ciklas „Vilniuje“ 19811984 m.), kūrinių liaudies buities, darbo tematika („Artojas“, „Javų kirtėjas“, abu 1933 m.), portretų (Antanas Venclova, 1965 m.), ciklų lietuvių liaudies dainų motyvais („Oi lekia, lekia gulbių pulkelis“ 1963 m., „Ei pūtė, pūtė“ 1965 m., „Bijūnėlis žalias“ 1968 m.). Kūriniams būdingos savitai interpretuotos liaudies grafikos tradicijos, meistriška ir preciziška raižysena, dekoratyvumas, lyrizmas.

Nuo 1935 m. dalyvavo parodose. Individualios parodos:

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Irena Dobrovolskaitė. Jonas Kuzminskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 352 psl.