Mečislovas Leonardas Paliulionis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Mečislovas Leonardas Paliulionis
Vysk Paliulionis.jpg
Gimė: 1834 m. gegužės 22 d.
Smilgių valsčiuje, Panevėžio rajone
Mirė: 1908 m. gegužės 2 d. (73 metai)
Kaunas
Tautybė: lietuvis
Veikla: vyskupas

Mečislovas Leonardas Paliulionis (1834 m. gegužės 22 d. Smilgių valsčiuje, Panevėžio rajone1908 m. gegužės 2 d. Kaune) – Žemaičių vyskupas, profesorius.[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Panevėžio gimnazijoje. Nuo 1852 m. ar 1853 m. mokėsi Varnių kunigų seminarijoje. Įšventintas kunigu dėstė dogmatinę teologiją Varnių ir Kauno kunigų seminarijoje, ėjo pastarosios prokuratoriaus pareigas, kapelionavo Kauno mergaičių gimnazijoje. Nuo 1856 m. iki 1860 m. studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje. Nuo 1860 m. iki 1862 m. dėstė dogmatinę teologiją Varnių ir Kauno kunigų seminarijose. Nuo 1875 m. Žemaičių kapitulos kanauninkas. 1883 m. gegužės 22 d. konsekruotas Žemaičių vyskupu. Jo veiklos pagrindu buvo tikybiškai dorinis pavaldinių sąmoninimas. Aukščiausiai vertino lotynų kalbą, pats kalbėjo lenkiškai, lietuvių kalba rūpinosi tiek, kiek reikėjo sąžiningai sielovadai. Lankydamas vyskupiją bendravo lietuviškai ir kitus paragindamas. Rūpinosi lietuvių spaudos atgavimu, tuo reikalu 1904 m. gegužės 7 d. lankėsi pas carą Nikolajų II ir prašė grąžinti lietuviams spaudą. Caras grąžino tą pačią dieną. Atgavus spaudą, paragino A. Karosą steigti savaitraštį „Nedėldienio Skaitymas“, leisti lietuviškos tikybinės literatūros. Rėmė įsikūrusias Šv. Kazimiero ir Saulės draugijas. Buvo valdingas ir autoritetingas. Ypatingą dėmesį kreipė kunigų išsimokslinimui, kunigų seminarijos kursą pailgino iki 5 m. Kunigijoje vertino pamaldumą ir nuolankumą. Išleido potvarkį dėl dekanatinių kunigų suvažiavimų, kurie gyvino religinę mintį ir stiprino sielovadą. Rėmė Šv. Kazimiero ir Saulės draugijas. Atnaujino Kauno katedros vidų, jos vargonininku pakvietė prof. J. Naujalį, savo lėšomis išsiuntė jį pasitobulinti į Rėgensburgo muzikos mokyklą. Išspausdino ganytojiškus laiškus: „Atminimas didžio jubiliejaus“, 1901 m.; „Žemaičių vyskupo ganytojiška gromata“, 1907 m. 1908 m. gegužės 2 d. numirė. Palaidotas Kauno katedros kriptoje.


Romos katalikų bažnyčios titulai
Prieš tai:
Aleksandras Kazimieras Beresnevičius
BishopCoA PioM.svg
Žemaičių vyskupas
18831908
Po to:
Gasparas Feliksas Cirtautas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Paliulionis Mečislovas Leonardas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 329-330 psl.

Nuoroda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Baliūnas V. Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija 1727–2002. – Panevėžys, 2002, p. 269–271;
  • Mūsų švyturiai: Trumpos biografijos – nekrologai. Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1993, p. 213–215.
  • Juknevičius P. Vyskupas Mečislovas Paliulionis // Tėvynė. 2005, saus.19.