San Leučijo kompleksas

41°06′ š. pl. 14°20′ r. ilg. / 41.100°š. pl. 14.333°r. ilg. / 41.100; 14.333

XVIII a. Kazertos karališkieji rūmai su parku, Vanvitelio akvedukas ir San Leučijo kompleksas
Pasaulio paveldo sąrašas

Vieta	Italija
Tipas	Kultūrinis
Kriterijus	i, ii, iii, iv
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 549
Regionas**	Europa ir Šiaurės Amerika
Įrašymo istorija
Įrašas	1997 (21-oji sesija)
Vikiteka:	San Leučijo kompleksas
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

San Leučijas – komuna Italijos pietuose, Kampanijos regione. Geriausiai ši vieta žinoma dėl atkurto San Leučijo komplekso, seno šilko fabriko vietoje. Šis kompleksas kartu su XVIII a. Kazertos rūmais su parku ir Vanvitelio akveduku 1997 m. įrašyti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Kompleksas yra šalia Kazertos miesto, 145 m aukštyje virš jūros lygio.

1750 m. karalius Karolis III pasirinko šią buvusią karališkųjų medžioklių vietą ir nusprendė pastatyti šilko fabriką. Jo sūnus Abiejų Sicilijų karalystės karalius Ferdinandas I pradėjo komplekso statybas ir pildė jį pramoniniais pastatais, kas buvo unikalu XVIII a. Europoje.

Karalius pristatė daugiau įvairių pastatų darbininkams ir tai tapo didele darbininkų bendruomene. Buvo planuojama čia sukurti tikrą miestą, kuriam buvo paskirtas ir Ferdinandopolio pavadinimas, tačiau planai nebuvo įgyvendinti dėl prancūzų invazijos.

Tuo metu San Leučijaus komplekse buvo naudojami vieni pažangiausių technologinių sprendimų visoje Europoje. Šios bendruomenės nariai turėjo privilegijuotą statusą su modernia socialinės apsaugos sistema.

Komplekso plėtra buvo sustabdyta 1799 m. revoliucijos, tačiau Prancūzijos valdymo metu nuo 1806 iki 1815 m. vieta buvo prižiūrima.

Šiais laikais karaliaus Ferdinando I palikimas gyvas ir čia veikia vietinės šilko ir tekstilės pramonės įmonės, kurios dirba Italijos ir tarptautinėse rinkose. Čia yra įkurtas šilko muziejus.

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Italijoje

Pjemontas ir Ligūrija	Porto Venerė, Činkve Terė ir salos (Palmarija, Tinas ir Tinetas) (1997) · Karališkosios Savojos dinastijos rezidencijos (1997) · Pjemonto ir Lombardijos Sakri Monti (2003) · Genuja: Le Strade Nuove ir Roli rūmų sistema (2006) · Pjemonto vynuogynų kraštovaizdis: Langė-Roeroas ir Montferatas (2014)	Italijos vėliava

Lombardija	Valkamonikos uolų piešiniai (1979) · Santa Marija dele Gracijės bažnyčia ir dominikonų konventas su Da Vinčio „Paskutine Vakariene“ (1980) · Krespi d'Ada (1995) · San Džordžijo kalnas (2003, kartu su Šveicarija) · Retijos geležinkelis Albulos ir Berninos kraštovaizdžiuose (2008, kartu su Šveicarija) · Mantuja ir Sabjoneta (2008) · Langobardų vietovės Italijoje 568–774 m. Jų galios vietovės (2011) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Bergamas) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija)

Šiaurės Rytų Italija	Venecija ir jos lagūna (1987) · Vičencos miestas ir Paladijo Veneto vilos (1994) · Padujos botanikos sodas (1997) · Akvilėjos archeologinė vietovė ir bazilika (1998) · Veronos miestas (2000) · Dolomitinės Alpės (2009) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Pesčiera del Garda ir Palmanova) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija) · Proseko kalvos: Koneljanas ir Valdobjadenė (2019) · Padujos XIV a. freskos (2021) · Šiaurės Apeninų karstai ir urvai (2023)

Emilija-Romanija ir Toskana	Florencijos istorinis centras (1982) · Piazza del Duomo Pizoje (1987) · San Džiminjano istorinis centras (1990) · Renesanso miestas Ferara ir Po delta (1995) · Sienos istorinis centras (1995) · Ravenos ankstyvosios krikščionybės paminklai (1996) · Pjencos miesto istorinis centras (1996) · Katedra, varpinė ir didžioji aikštė Modenoje (1997) · Val d'Orča (2004) · Toskanos Medičių vilos ir sodai (2013) · Didieji Europos SPA miestai (Montecatini Terme) (2021, kartu su kitomis šešiomis valstybėmis) · Bolonijos portikai) (2021)

Lacijus, Umbrija ir Markė	Romos istorinis centras, Šventojo Sosto valdos ir San Paolo Fuori le Mura (1980, kartu su Vatikanas) · Pobleto vienuolynas (1991) · Urbino istorinis centras (1998) · Adriano vila Tivolyje (1999) · Asyžius, Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika ir kitos pranciškonų vietovės (2000) · Vila d'Estė Tivolyje (2001) · Červeterės ir Tarkvinijos etruskų nekropoliai (2004)

Pietų Italija	Materos urvai ir urvų bažnyčios (1993) · Neapolio istorinis centras (1995) · Kastel del Montė (1996) · Alberobelo truliai (1996) · XVIII a. Kazertos karališkieji rūmai su parku, Vanvitelio akvedukas ir San Leučijo kompleksas (1997) · Pompėjos, Herkulaniumo ir Tore Anunciatos archeologinės sritys (1997) · Amalfio krantas (1997) · Čilento ir Valo di Diano nacionalinis parkas su Pesto ir Velijos archeologinėmis vietomis bei Čertosa di Padula (1998) · Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2017, kartu su 19 kitų valstybių)

Sicilija ir Sardinija	Su Nuraksi di Baruminis (1997) · Agridžento archeologinė vietovė (1997) · Kazalės romėnų vila (1997) · Lipario salos (2000) · Val di Noto vėlyvojo baroko miestai (2002) · Sirakūzai ir uolingasis Pantalikos nekropolis (2005) · Etna (2013) · Arabų-normandų Palermas ir Čefalu bei Monrealės katedros (2015)

Nematerialaus paveldo objektai