Rišaro kalviukas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Anthus richardi
Rišaro kalviukas (Anthus richardi)
Rišaro kalviukas (Anthus richardi)
netoli Hodalio miesto, Harjanos valstijoje, Indija
Rišaro kalviukas (Anthus richardi)
Šios rūšies populiacija nekelianti susirūpinimo
ir nesaugoma
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Žvirbliniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Passeriformes)
Šeima: Kieliniai
(Wikispecies-logo.svg Motacillidae)
Gentis: Kalviukai
(Wikispecies-logo.svg Anthus)
Rūšis: Rišaro kalviukas
(Wikispecies-logo.svg Anthus richardi)
Binomas
Anthus richardi
Vieillot, 1818

Rišaro arba didysis kalviukas (lot. Anthus richardi, angl. Richard's Pipit, vok. Spornpieper, rus. Степной конёк / Stepnoj koniok) – kielinių (Motacillidae) šeimos paukštis, priklausantis kalviukų genčiai.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rišaro kalviukai peri Rytų Azijoje (pietų Sibire, Mongolijoje, šiaurės rytų Kinijoje) ir per rudens migracijas skrenda žiemoti į Pietų Aziją. Rudenį stebimas ir Europoje.

Paplitimas Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmą kartą stebėtas Lietuvoje 2013 m. spalio 10 d., per rudeninę paukščių migraciją, o to pačio mėnesio 22 d. ten pat girdėtas jo balsas. Šią naują, į Lietuvos paukščių įrašomą rūšį, Kuršių nerijos pajūryje stebėjo Lietuvoje gyvenantis žinomas suomių kilmės paukščių stebėtojas Kristeris Castrenas. Rišaro kalviukai Lietuvoje neperi.

Gyvenamas biotopas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mėgsta gyventi atvirose ir dažnai drėgnose užleistose ar prižiūrimose pievose. Tokiam biotope aptinkamas nuo žemų iki 1830 m aukščio altitudžių.

Apibūdinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rišaro kalviukas

Didžiausia kalviukų genties rūšis. Patinėlis ir patelė beveik vienodo dydžio ir svorio. Jų kūnas laibas, 17–20 cm ilgio, išskėstų sparnų tarpugalių atstumas 29–33 cm, kūno masė 25–36 g. Nugarėlė tamsiai ruda, su dryželiais, krūtinėlė ir kita apatinė dalis su rausvai rudu, vientisu be dryželių atspalviu. Pas patelę pilvo ir krūtinėlės plunksnelės turi mažiau rausvo atspalvio. Jų snapas gana masyvus, ilgokas, viršutinė dalis tamsoka, apatinė ir prie pagrindo gelsvoka. Uodega ir kojos ilgos. Šią rūšį lengva atskirti pagal beveik vertikaliai tiesią stovėseną bei kojų pirštų ilgais nagais, ypač ilgas užpakalinio piršto nagas.

Porūšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra išskiriami trys porūšiai:

  1. Anthus richardi centralasiae – didesnis už kitus porūšius. Nugarėlėje daugiau dominuoja smėlio spalva.
  2. Anthus richardi dauricus – nugarėlė tankiau išmarginta dryželiais.
  3. Anthus richardi sinensis – šiek tiek mažesni už kitus porūšius. Nugarėlė mažiau išmarginta dryželiais.

Elgsena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tipiški, atsiskyrėliškai gyvenantys paukšteliai. Čiulbėjimas garsus. Jo skrydis galingas, nors didesnę laiko dalį praleidžia ant žemės, vikriai pasibėgiodamas, kur maitinasi įvairiais vabzdžiais, jų lervomis ir augalų sėklomis ir sukasi lizdus. Veisimosi sezonas prasideda vėlyvą pavasarį ir ankstyvą vasarą, nuo gegužės iki birželio mėnesio. Lizdas – įduba ant žemės, kuri gali būti paprasčiausiai palikta prabėgusio gyvūno. Paprastai lizdas po aukštesnės žolės kuokštu, kuriame sunešta žolės ar samanų. Lizde 4–6, ar dažniau 4–5 kiaušiniai. Jų lizdavietei gresiant pavojui, abudu – patinėlis ir patelė nuo lizdavietės įsibrovėlį bando nuvilioti savotiškais garsais.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka