Lietuvos dizainas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Lietuvos dizainas apima interjero, mados dizainą, pramoninį ir grafinį dizainą. Dizaino atsiradimas paprastai siejamas su industrine revoliucija. Lietuvoje itin stiprų postūmį turėjo valstybės atkūrimas 1918 metais, Kauno miesto plėtra ir augimas tarpukariu.

Ikindustrinis laikotarpis. Baltų kultūra ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuviškos segės, IX - XII a.

Apie baltų meno dirbinius daugiausia galima spręsti iš randamų papuošalų, sukurtų iš žalvario ir dekoruotų simboliniais ornamentais. Kernavėje yra rastos amatininkų - kalvių ir juvelyrų sodybos.[1] Pirmieji amatininkai į Lietuvą iš kitų Europos šalių pradėjo keltis Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino kvietimu XIV amžiuje. Pirmasis Vilniaus auksakalių cechas įsikūrė jau XVa.[2] XVII - XVIII a. Vilniaus jėzuitų noviciatas garsėjo amatų (auksakalių, stalių, dailidžių) dirbtuvėmis. 1737 m. gaisrui nusiaubus Vilniaus bažnyčių interjerus, jėzuitų stalių dirbtuvės gamino suolus, zakristijų spintas, komodas, klausyklas, klauptus.[3] Lietuvoje buvo audžiamos Slucko juostos, gobelenai, veikė stiklo liejyklos. Vienuolynuose buvo steigiamos apeiginių religinių rūbų siuvinėjimo dirbtuvės. XVII a. Vilniaus amatininkai (horologifex) kurdavo ir laikrodžius (Jakobas Gierkė[4], Johannes (Hans) Klassen[5],Johan Scheirer), Žygimanto Augusto dvare Vilniuje dirbo laikrodininkai.[6] Lietuvos valdovų, o vėliau magnatų - Radvilų, Goštautų, Sapiegų rūmai buvo pagrindiniai prabangos ir dailiųjų daiktų užsakovai. Vilniaus kalyklos meistras Pietro Platina kūrė Stepono Batoro laikų monetas Vilniuje. Antanas Tyzenhauzas buvo pirmasis Lietuvoje manufaktūrų kūrėjas.[7] Jo 1768 m. Gardine įsteigtai karališkajai šilko audinių manufaktūrai ornamentus kūrė prancūzai iš Liono.

Pirmoji respublika. 1918-1940[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

ANBO-I (1925 m.) eksponuojamas Lietuvos aviacijos muziejuje
ANBO-41 skrendantys ore, 1937 m.

Atkūrus Lietuvos valstybę reikėjo savų architektų, inžinierių; gabiausieji studentai buvo siunčiami mokytis į Europos universitetus. Sugrįžę architektai neatpažįstamai pakeitė Kauną, pasiturintys miestiečiai pradėjo gyventi naujoviškuose moderno stiliaus interjeruose. Kauno dailės mokykloje 3-4 dešimtmečiuose dizainas buvo įtrauktas į mokymo programą (dėstė A. Smetona, S. Ušinskas, J. Mikėnas ir kt.). Grafiniame dizaine dominavo Art Deco stilius. Antanas Gustaitis projektavo ir pats išbandydavo lėktuvus ANBO. Baldų kūrėjas Jonas Prapuolenis kūrė baldus, remdamasis tautos meno tradicijomis. Baldų ir interjerų suprojektavo P. Rimša, V. K. Jonynas.

Žinomesni[reikalingas šaltinis] sukurti daiktai:

  • Jono Prapuolenio lietuviškų svetainės baldų komplektas 1937 m. Tarptautinėje Meno ir Technikos šiuolaikiniame gyvenime (Exposition Internationale des Arts et Techniques dans la Vie Moderne) parodoje Paryžiuje apdovanotas aukso medaliu.

Sovietų okupacijos laikotarpis. 1940 - 1990[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sklandytuvas LAK-12, 1979 m.
Dviratis „Ereliukas“ W-72, 1962 m.
Mažiausias pasaulyje sklandytuvas BrO-18 „Boružė“, 1975 m.

Okupacijos laikotarpiu dizainas kaip ir kitas menas turėjo būti ideologinis. Atšilimo laikotarpiu ir vėliau kūrėjus vis tiek pasiekdavo žurnalai ir idėjos iš Vakarų. Kai kurie modernizmo atradimai komunistų buvo kiek perdaromi ir pritaikomi vietoje - pavyzdžiui, Le Corbusier namo-mašinos idėjos. Dizainui kurti Vilniuje 1957 metais buvo įsteigtas Vilniuje Projektavimo – konstravimo biuras, 1964m. - Eksperimentinis meninio konstravimo biuras. Dizaineriai rengiami Vilniaus dailės akademijoje (VDA), Dizaino katedroje (nuo 1961 metų), VDA Kauno dailės fakultete, VDA Architektūros ir dizaino fakulteto Klaipėdos vizualinio dizaino katedroje, VDA Telšių dailės fakultete, Šiaulių Universitete. 1987 m. įsteigta ir iki šiol veikia Lietuvos dizainerių sąjunga. Feliksas Daukantas (1915–1995) tuometiniame Lietuvos dailės institute įsteigęs Pramonės gaminių meninio konstravimo katedrą ir 1961–1985 m. jai vadovavęs, laikomas Lietuvos dizaino studijų pradininku. Dizaino studijų programa buvo sukurta pagal Bauhaus mokyklos metodus. Dizaino objektus kurdavo ir menininkai. Teodoras Kazimieras Valaitis 1969 m. pasaulinei parodai „Expo-70“ (Osaka) sukūrė biomorfų sienelės projektą, kuris liko neįgyvendintas. Algimantas Stoškus sukūrė erdivinį vitražą 1968 parodai Londone. Dizaino kūrėjai lygiavosi į Vakarus. Pasak Tado Baginsko, kūrusio Lietuvos paviljoną 1968 m. Earls Court parodų centre Londone:

Cquote2.png Mes visuomet lygiavomės į Vakarus – domėjomės skandinavų, italų, japonų dizainu. Okupantų nelaikėme autoritetu. Maloniausia - kad Londono parodoje tai pastebėjo visi. Ekspozicija puikiai integravosi.

[8]

Cquote1.png


TV Šilelis-403D, 1976 m.

Žinomesni[reikalingas šaltinis] sukurti daiktai:

  • 1963m. sukurtas dulkių siurblys „Saturnas“. Buvo gaminamas Vilniaus elektrinio suvirinimo įrenginių gamykloje.[9][10]
  • 1979m. sukurti sklandytuvai LAK-12 ir eksperimentinis LAK-12E.[11]
  • 1973m. pradėtas gaminti televizorius „Šilelis“.[12]

Antroji respublika. Nuo 1990 iki dabar[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atkūrus Nepriklausomybę raiška nebebuvo varžoma cenzūros, bendravimas su užsienio šalimis ir institucijomis tapo laisvas. Tapo svarbus gyvenimo būdas ir aplinka, intensyviai buvo keičiami interjerai ir sekama naujomis madomis. Mados dizainas tapo svarbesnis ir labiau pastebimas. Atsirado nauja - elektroninių medijų grafinio dizaino sritis. 2008 m. dizaino tyrėjas en:Per Mollerup atliko Lietuvos dizaino galimybių studiją „Dizainas Lietuvoje – konkurencinio pranašumo garantija“. Viena jo išvadų - Lietuvoje paruošiama ir aktyviai dirba daug daugiau dizainerių nei kitose Baltijos šalyse.[13] Grafinio dizaino kūrėjai susibūrė į Lietuvos grafinio dizaino asociaciją (LGDA). Įsteigtas Tarptautinės grafikos dizaino asociacijos ICOGRADA Lietuvos skyrius. Pradėjo veikti Vilniaus dizaino kolegija, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija. Kasmet išleidžiama Lietuvos dizaino apžvalga „Dizaino indeksas“.[14] 2006 metais V. Ozarinskas sukūrė naują dizainą Šiuolaikinio meno centro fojė, naudodamas daiktus iš kasdieninio gyvenimo ir paversdamas juos interjero detalėmis. Skatimeninis dizainas peržengia vien grafinio dizaino ribas - kuriamas programinių produktų dizainas, grafinės sąsajos, virtualios aplinkos. Lietuvių programuotojai sukuria paveikslėlių redagavimo programą Mac OS X operacinei sistemai Pixelmator. 2 metus kurtas „Laisvės kodas 13“ leidžia patirti sovietų agresiją Sausio 13-ąją virtualioje realybėje.[15]

Nokia C7, 2010 m.
Pixelmator

Žinomesni[reikalingas šaltinis] sukurti daiktai:

  • Kėdė „KU-DIR-KA“[16]
  • Baldas „SOSS“[17]
  • „Nokia C7“ telefono dizainas[18][19]
  • Paspirtukas „Pigeon“[20]
  • Juozo Statkevičiaus 2017 m. pavasario-vasaros kolekcija.[21]
  • Elektrinis, pridedamas dviračio variklis „Rubbee“[22]
  • Patefonas „Reed Muse 3C“[23]
  • Gitara „Lava“[24]
  • Patefono galvutės laikiklis (tonearm) „Reed 3P“[25]
  • Echolotas „Deeper“[26]
  • Srovės energijos keltas „Uperis[27]

Parodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1937 m. Jono Prapuolenio baldų komplektas parodoje Exposition Internationale des Arts et Techniques dans la Vie Moderne Paryžiuje apdovanotas aukso medaliu.
  • 1976 m. televizorius „Šilelis“ Leipcigo ir Zagrebo tarptautinėse mugėse apdovanotas aukso medaliu.[28]
  • 2011 m. Eglė Uogintaitė, „The Aid“ - Grand Prix „Fujitsu Design Award 2011“[29]
  • 2017 m. Urtė Berūkštytė ir Monika Petraitytė, „Amazon“ logistikos centro interjeras Sietle. „Amazon Design Award“.[30]

Būdingi bruožai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos dizainui būdingas medžiagos pojūtis ir jos savybių pabrėžimas, santūri raiška, minimalizmas. Dažnai pastebimos ir noriai naudojamasi baltiškomis ornamento tradicijomis ir audinių raštais.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Manvydas Vitkûnas. „Kernavės miestas XIII-XIV amþiuje“ (PDF). www.llt.lt. p. 180. Nuoroda tikrinta 12 August 2018. 
  2. Auksė Kaladžinskaitė-Vičkienė. „XVI–XVIII a. Vilniaus amatininkų cechai ir jų altoriai“ (PDF). etalpykla.lituanistikadb.lt. p. 1. Nuoroda tikrinta 13 May 2018. 
  3. „Vilniaus buvęs Jėzuitų noviciatas ir Šv. Ignoto bažnyčia“. vienuolynai.mch.mii.lt. Nuoroda tikrinta 13 May 2018. 
  4. „Vilnietis Jokūbas Gierkė († 1666) – garsiausias LDK laikrodininkas“. m.ldkistorija.lt. Nuoroda tikrinta 22 May 2018. 
  5. „Valdovų rūmams išeivis padovanojo įspūdingą XVII amžiaus muziejinę vertybę“. www.lrytas.lt. Nuoroda tikrinta 3 January 2018. 
  6. „Stalinis laikrodis“. www.valdovurumai.lt. Nuoroda tikrinta 25 May 2018. 
  7. Marija Drėmaitė. „Reformatorius A. Tyzenhauzas – jo manufaktūros ir miestai“. m.ldkistorija.lt. Nuoroda tikrinta 13 May 2018. 
  8. Karolina Jakaitė. „Apie Lietuvos dizainą“. lithuanianculture.lt. Nuoroda tikrinta 17 May 2018. 
  9. „Dulkių siurblys „Saturnas“ su dalimis“. www.limis.lt. Nuoroda tikrinta 13 May 2018. 
  10. „Tekstai apie dizainą: lietuviški ir tarptautiniai kontekstai / Texts on design: Lithuanian and international contexts“ (PDF). books.google.lt. p. 82. Nuoroda tikrinta 13 May 2018. 
  11. „Sklandytuvai „Lietuva“: nuo BK-7 iki LAK-12“. www.vgc.lt. Nuoroda tikrinta 13 May 2018. 
  12. Kristina Vaitkevičienė. „Kur gimė ir augo „Šilelis“: Kauno radijo gamyklos „Banga“ istorijos fragmentai“ (PDF). eltalpykla.vdu.lt. Nuoroda tikrinta 3 August 2018. 
  13. „Lietuvos dizainas“. lithuanianculture.lt. Nuoroda tikrinta 13 May 2018. 
  14. „Geriausi Lietuvos dizainerių darbai“. index.ldis.eu. Nuoroda tikrinta 26 May 2018. 
  15. „Virtualios realybės patirtis „Laisvės kodas 13“ atkurs sausio 13-osios įvykius“. www.15min.lt. Nuoroda tikrinta 6 August 2018. 
  16. „Paulius Vitkauskas.Rocking chair: KU-DIR-KA Created: 2006 Design studio: Contraforma“. lithuanianculture.lt. Nuoroda tikrinta 13 May 2018. 
  17. „2007 m. baldų dizaino konkurso [neformate] rezultatai“. www.dizainoforumas.lt. Nuoroda tikrinta 22 May 2018. 
  18. „Naujojo „Nokia C7“ dizainą sukūrė lietuvis“. www.15min.lt. Nuoroda tikrinta 22 May 2018. 
  19. „Nokia-C7“. www.coroflot.com. Nuoroda tikrinta 22 May 2018. 
  20. „Lietuvis Ignas Survila Ženevoje pasauliui pristato paspirtuką „Pigeon““. www.15min.lt. Nuoroda tikrinta 13 May 2018. 
  21. „Juozas Statkevičius pristatė rafinuotai ironišką kolekciją, įkvėptą tautinio paveldo“. www.15min.lt. Nuoroda tikrinta 13 May 2018. 
  22. „Rubbee“. www.rubbee.co.uk. Nuoroda tikrinta 13 May 2018. 
  23. „Muse 3C“. www.reed.lt. Nuoroda tikrinta 13 May 2018. 
  24. „Lava“. www.rapolasgrazys.com. Nuoroda tikrinta 13 May 2018. 
  25. „Reed 3P“. www.reed.lt. Nuoroda tikrinta 13 May 2018. 
  26. „Echolotas Deeper“. www.echolotas-deeper.lt. Nuoroda tikrinta 14 May 2018. 
  27. „Pirmoji „Uperio“ kelionė per Nerį!“. www.vilnius.lt. Nuoroda tikrinta 7 June 2018. 
  28. Kauno radijo gamykla. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 265 psl.
  29. „DIZAINO „GRAND PRIX“ LIETUVAITEI//„THE AID“ LAIMĖJO „FUJITSU DESIGN AWARD 2011““. pilotas.lt. Nuoroda tikrinta 26 May 2018. 
  30. „Lietuvių sukurtas interjeras sužavėjo „Amazon“ vadovus – šie skyrė apdovanojimą“. www.15min.lt. Nuoroda tikrinta 26 May 2018. 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]