Ramelsbergo kasyklos

51°53′25″š. pl. 10°25′08″r. ilg. / 51.890278°š. pl. 10.418889°r. ilg. / 51.890278; 10.418889

Ramelsbergo kasyklos
Pasaulio paveldo sąrašas

Vieta	Vokietija
Tipas	Kultūrinis
Kriterijus	i, ii, iii, iv
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 623
Regionas**	Europa ir Šiaurės Amerika
Įrašymo istorija
Įrašas	1992 (16-oji sesija)
Ramelsbergo kasyklos šalies/regiono žemėlapyje
Vikiteka:	Ramelsbergo kasyklos
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Ramelsbergo kasyklos (vok. Bergwerk Rammelsberg) – istorinis kalnakasybos kompleksas Vokietijoje, Žemutinėje Saksonijoje, Harco kalnuose. Ramelsbergo kalnas yra 635 m aukščio, iškilęs į pietus nuo Goslaro miesto. Čia prieš 1000 metų pradėta kasti metalų rūdas. Uždarius kasyklas, Ramelsberge įkurtas pramoninis muziejus, kuriame lankytojams demonstruojama įvairi įranga ir senosios kasybos technologijos.

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Praeityje pagrindinis iškasamas metalas buvo sidabras, po to – varis, o vėliau – švinas. Ramelsbergo kasyklos buvo išnaudotos 1980-aisiais ir galiausiai uždarytos 1988 m. Rūdos sudėtis buvo maždaug tokia: 14% cinko, 6% švino, 2% vario, 1 g/t aukso ir 140 g/t sidabro.^[1] Kasyklos darbas buvo toks pelningas, kad jau XI a. pradžioje Romos imperatorius Henrikas II pastatė šalia esančiame Goslare eilinius imperatoriaus rūmus – kaizerpfalcą.

Nors pirmieji dokumentiniai įrodymai apie Ramelsberge esančių kasyklų egzistavimą yra susiję su kronikų įrašais 968 m., tačiau naujausi archeologiniai radiniai byloja, kad čia kasyba buvo vykdoma dar IV–III a. pr. m. e.

Ramelsberge išlikę įvairių epochų pramoniniai objektai: X a. rūdos sąvartynas, viena seniausių šachtų Vokietijoje, datuojama XII a., seniausia požeminė galerija Europoje iš XIII a., XV a. kasyklos bokštas Maltermeisterturm, XVIII-XIX a. kasykla su dviem vandens ratais, sukusiais požeminius įrenginius, XX a. pradžios antžeminiai statiniai.

1992 m. Ramelsbergo kasyklos buvo paskelbtos UNESCO pasaulio paveldo objektų sąraše.

Išnašos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Large D., Walcher E. The Rammelsberg massive sulphide Cu-Zn-Pb-Ba-Deposit, Germany: an example of sediment-hosted, massive sulphide mineralisation: journal. – 1999. – Vol. 34. – P. 522–538.

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

UNESCO, oficiali svetainė

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Vokietijoje

Šlėzvigas-Holšteinas Hamburgas ir Meklenburgas-Pomeranija	Hanzos sąjungos miestas Liubekas (1987) · Štralzundo ir Vismaro istoriniai miestai (2002) · Vatų jūra (2009, kartu su Nyderlandais ir Danija) · Špaiherštatas ir Kontorhauzo rajonas su Čilihauzu (2015) · Archeologiniai pasienio kompleksai Hedebiu ir Danevirkė (2018) · Romos imperijos ribos, Žemutinės Germanijos limai (2021, kartu su Nyderlandais) · Šverino rezidencinis ansamblis (2024)	Vokietijos vėliava

Žemutinė Saksonija ir Brėmenas	Hildesheimo Švč. Marijos katedra ir Hildesheimo Šv. Mykolo bažnyčia (1985) · Ramelsbergo kasyklos, Goslaro istorinis miestas ir Aukštutinio Harco vandentvarkos sistema (1992) · ~~Dresdeno Elbės slėnis~~ (2004-2009) · Brėmeno rotušė ir Brėmeno Rolandas (2004) · Alfeldo Fagus gamykla (2011)

Brandenburgas, Berlynas ir Saksonija	Berlyno ir Potsdamo rūmai bei parkai (1990) · Muziejų sala Berlyne (1999) · Muskau parkas/Mužakovo parkas (2004, kartu su Lenkija) · Berlyno modernistinių namų kompleksas (2008) · Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2011, kartu su 19 kitų valstybių) · Le Corbusier architektūra: svarbus įnašas į modernųjį judėjimą (2016、kartu su 6 kitom valstybėmis)

Saksonija-Anhaltas ir Tiuringija	Kvedlinburgo senamiestis, bažnyčia ir pilis (1994) · Bauhauso objektai Veimare ir Desau (1996) · Eislėbeno ir Vitenbergo liuteronų paminklai (1996) · Klasikinis Veimaras (1998) · Vartburgo pilis (1999) · Desau-Verlico sodų karalija (2000) · Naumburgo katedra (2018) · Viduramžių žydų paveldas Erfurte (2023)

Šiaurės Reinas-Vestfalija ir Hesenas	Acheno katedra (1978) · Augustusburgo ir Falkenlusto rūmai Briūlyje (1984) · Loršo abatija ir koplyčia (1991) · Kelno katedra (1995) · Meselio fosilijų radimvietė (1995) · Romos imperijos sienos: Adriano siena, Antonino siena, Limes Germanicus (2005, kartu su UK) · Vilhelmshėhės parkas (2013) · Karolingų Vestvorkas ir Korvėjaus civitas (2014)· Mathildenhöhe Darmštate (2021)

Reino kraštas-Pfalcas ir Saras	Špejerio katedra (1981) · Tryro Romėnų paminklai, Šv. Petro katedra ir Dievo Motinos bažnyčia (1986) · Fiolkingeno metalurgijos gamykla (1994) · Colferaino anglies kasyklų industrinis kompleksas (2001) · Aukštutinis Reino vidurupio slėnis (2002)· ShUM miestai Špejeris, Vormsas ir Maincas (2021)

Bavarija	Viurcburgo rūmai su sodais ir rūmų aikšte (1981) · Vyso piligrimų bažnyčia (1983) · Bambergo miestas (1993) · Regensburgo senamiestis su štatamhofu (2006) · Priešistoriniai Alpių namai ant polių (2011, kartu su penkiomis kitomis valstybėmis) · Markgrafo operos teatras Bairoite (2012) · Augsburgo vandens tiekimo sistema (2019) · Romos imperijos ribos, Dunojaus limai (2021, kartu su Austrija ir Slovakija)

Badenas-Viurtembergas	Maulbrono vienuolyno kompleksas (1993) · Vienuoliškoji Reichenau sala (2000) · Švabijos Alpių olos ir ledynmečio menas (2017) · Didieji Europos SPA miestai (Baden Badenas, Bad Emsas, Bad Kisingenas) (2021, kartu su kitomis šešiomis valstybėmis)

Nematerialusis	Medžioklė su sakalais, gyvasis žmonijos paveldas (2016, kartu su 17 kitų valstybių) · Idėja ir praktika organizuoti bendrus poreikius kooperatyvuose (2016) · Vargonų gamyba ir muzika (2017) · Europos indigo dažyba (2018, kartu su kitomis keturiomis valstybėmis) · Katedrų statymo talkos Europoje, arba Bauhütten: žinios, jų perdavimas, žinių ir inovacijų vystymas) (2020, kartu su kitomis keturiomis valstybėmis)