Kronika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nežinomas Lietuvos miestas. (Paveikslas 1493 m. Niurnbergo kronikoje).

Kronika – viduramžių istoriografijos kūrinių rūšis. Skiriasi nuo analų tuo, kad įvykiai dėstomi ne trumpai pamečiui, o pasakojami smulkiau ir sistemingiau (Kryžiuočių kronikos, Livonijos kronikos). Lietuvos feod. istoriografijos, kaip ir Rusų istoriografijos kūriniai iš pradžių buvo metraščių (jie užima tarpinę vietą tarp kronikų ir analų) tipo. Trumpojo Lietuvos metraščių sąvado senesnieji tekstai (Akademinis, Supraslio nuorašai) rodo, kad XV a. istoriografijos kūriniai vadinti metraščiais, nors lietuviškoji šio sąvado dalis (Lietuvos d. kunigaikščių metraštis) savo struktūra priartėjo prie kronikos. Lietuvos ir Žemaičių D. Kunigaikštytės kronika, arba Platesnysis (Vidurinysis) Lietuvos metraščių sąvadas, įvedus legendinę ir išmetus rusiškają metraštinę Trumpojo sąvado dalį, įgavo kronikos bruožų. XVI a. kronikos išstūmė metraščius. Senesnįjį metraščių tekstą perteikiančiuose Krasinskio ir Račinskio nuorašuose visas kūrinys dar vadinamas metraščiu, o Lietuvos d. kunigaikščių metraštį kartojanti dalis ir jo tęsinys vadinama kronika; Ališavos ir Rumiancievo nuorašuose kronika jau vadinamas visas kūrinys (kronika pavadintas net trumpas analų tipo metraštis).

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]