Čilihauzas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Čilihauzas
Pasaulio paveldo sąrašas

Vieta Vokietijos vėliava Vokietija
Tipas Kultūrinis
Kriterijus iv
Pasaulio paveldo emblema Nuoroda (angl.) (pranc.): 1467
Regionas** Europa
Įrašymo istorija
Įrašas 2015  (39-oji sesija)
Vikiteka: Čilihauzas
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Čilihauzas (vok. Chilehaus, 'Čilės namai') – biurų pastatas Hamburge, Vokietijoje. Išskirtinės plytų ekspresionizmo architektūros namas stovi senamiestyje, Kontorhauzo kvartale. Tai didelis kampinis, 10 aukštų pastatas, užimantis apie 6 000 m² ploto teritoriją palei Fischertwiete gatvę. Jį suprojektavo vokiečių architektas Johann Friedrich Höger. Pastatas užbaigtas statyti 1924 m. Įrašytas tarp UNESCO pasaulio paveldo objektų.

Pastato planas iš oro
Čilihauzas

Projektas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Čilihauzas atrodo kaip didžiulis garlaivis, stovintis Hamburgo uoste. Pastatas garsėja savo viršūnėmis, primenančiomis didžiulio laivo priekį. Laiptuoti viršutiniai aukštai panašūs į denius. Pastato fasadai kertasi itin aštriu kampu Pumpen ir Niedernstrasse gatvių kampe. Neįprastą pastato planą ir formas padiktavo turėto sklypo forma ir ribota erdvė. Geriausias pastato vaizdas yra iš rytų pusės. Išryškinti vertikalūs elementai ir atitraukti viršutiniai aukštai nuo fasado plokštumos, taip pat lenkta fasado Pumpen gatvėje forma teikia pastatui lengvumo įspūdį, nepaisant jo didelės apimties. Elegancijos priduoda gotikinės arkados, keramikinė puošyba.

Pastate panaudotos gelžbetonio konstrukcijos, sumūryta 4,8 mln. tamsių plytų.[1] Pastatas stovi ant sudėtingo grunto, todėl pamatų stabilumui užtikrinti į 16 m. gylį suleisti gelžbetoniniai poliai. Dėl Elbės upės kaimynystės buvo reikalingas specialiai izoliuotas rūsys. Šildymo sistemos įranga sumontuota kesoninėje kameroje, todėl jai nebaisūs galimi užliejimai potvynio vandeniu.

Skulptūrinius elementus laiptinėse ir ant fasadų sukūrė skulptorius Richard Kuöhl. Pastate yra tebenaudojamas nepertraukiamo veikimo keleivinis liftaspaternosteris, vienas iš nedaugelio, tebeveikiančių pasaulyje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Čilihauzo pastatą suprojektavo architektas Fritz Höger, pastatytas 19221924 m. Jį užsakė laivybos magnatas Henry B. Sloman, vienas turtingiausių Hamburgo verslininkų. Jis pralobo pardavinėdamas salietrą, gabenamą iš Čilės. Pastatams buvo įprasta suteikti savininkų vardus, bet jis jau buvo davęs savo vardą (Slomanhaus) 1910 m. pastatytam laivybos kompanijos pastatui, todėl Slomanas nusprendė pavadinti naująjį pastatą Čilės vardu garbei šalies, kuri jam suteikė turtus.

Jau statybų metu Čilihauzas tapo pasauline įžymybe. Visų pirma prie to prisidėjo Karlo ir Adolfo Dransfeldovų fotografijos, kuriose, panaudojus specialų objektyvą, pastato „laivo nosis“ tapo labai įspūdinga. Anot Hamburgo istorinių paminklų apsaugos biuro vadovo Manfredo F. Fišerio: „Atvirkščiai, ne Čilihauzo architektūra, o jo nuotrauka pateko į meno istoriją. Sugalvota tikrovė pasirodė stipresnė už tikrovę“.[2]

Statybų išlaidas sudėtinga įvardinti, nes pastatas iškilo sunkmečiu, kuomet po Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos ekonomiką buvo apėmusi hiperinfliacija. Vertinama, kad statybų kaina viršijo 10 mln. reichsmarkių.

Čilihauzas priklauso vienai iš Vokietijos nekilnojamojo turto bendrovių. Tarp nuomininkų čia įsikūręs Servanteso instituto Hamburgo padalinys.[3]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Thiel-Siling, Sabine (ed.): Icons of Architecture", Prestel, 1998, ISBN 3-7913-3398-4
  2. Manfred F. Fischer: Das Chilehaus in Hamburg. Architektur und Vision. Mit 28 Bildtafeln von Klaus Frahm, Gebr. Mann Verlag, Berlin 1999, ISBN 3-7861-2299-7.
  3. ‹See Tfd›(in Spanish) Instituto Cervantes de Hamburgo

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]