Augsburgas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Augsburgas
vok. Augsburg
   Augsburg wappen.svg   
A rathausplatz.jpg
Miesto rotušė

Augsburgas
48°22′00″N 10°54′00″E / 48.366667°N 10.9°E / 48.366667; 10.9 (Augsburgas)Koordinatės: 48°22′00″N 10°54′00″E / 48.366667°N 10.9°E / 48.366667; 10.9 (Augsburgas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Vokietijos vėliava Vokietija
Žemė: Bavarija Bavarija
Gyventojų (2009): 263 646
Plotas: 146,93 km²
Tankumas (2009): 1 794 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: AugsburgasVikiteka
Kirčiavimas: Áugsburgas

Augsburgas – miestas Vokietijoje, pietvakarių Bavarijoje, upių Lech ir Wertach santakoje. Po Tryro Augsburgas yra seniausias Vokietijos miestas. Švabijos apskrities sostinė, trečias pagal dydį Bavarijos miestas, svarbus ekonomikos ir transporto centras. Per miestą eina Miuncheną ir Štutgartą jungiantys geležinkelis ir automobilių kelias. Išplėtota transporto priemonių, lėktuvų variklių, metalo apdirbimo, chemijos, elekrotechnikos, poligrafijos, tekstilės pramonė. Veikia 1970 m. įkurtas universitetas, yra dvi meno galerijos, keli muziejai, zoologijos ir botanikos sodai, vyksta V. A. Mocarto muzikos festivaliai.[1]

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Augsburgas išaugo iš 15 m. įkurtos romėnų kariuomenės stovyklos Augusta Vindelicorum. Nuo VI a. vyskupystės centras, 955 m. apgultas vengrų, 1276 m. kovo 9 d. gavo laisvojo miesto teises. Miesto didžiausio klestėjimo laikotarpis – XV – XVI a. Nuo 1468 m. žymus knygų spausdinimo centras. 1530 m. Augsburge buvo paskelbtas svarbiausias evangelikų liuteronų dokumentas – Augsburgo išpažinimas. Po jo paskelbimo prasidėję religiniai karai, baigėsi 1555 m. Augsburge sudaryta religinė taika. Miestas stipriai nukentėjo per Trisdešimties metų karą – gyventojų sumažėjo nuo 45 000 iki 16 000. 1805 m. Bratislavos (Presburgo) sutartimi neteko nepriklausomybės ir 1806 m. atiteko Bavarijai.

Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Augsburge išliko daug įvairių laikotarpių ir stilių architektūros paminklų, tarp jų:

  • romaninė gotikinė Katedra (pradėta statyti 994 m.)
  • gotikinė Šv. Maurikijaus bažnyčia (XI a.)
  • Šv. Onos bažnyčia (pradėta 1321 m., vėliau padidinta vėlyvosios gotikos stiliumi)
  • manieristinio stiliaus Rotušė, su vadinamąja Auksine sale (16151620)
  • manieristinis Fugerių gyvenamasis namas ir koplyčia (15121515)
  • Arsenalas(16051607)
  • Dominikonų bažnyčia (15121515 m.)
  • Kepėjų ir audėjų cechų namai
  • Trys vėlyvojo renesanso fontanai

Lietuviai[taisyti | redaguoti kodą]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Augsburgo lietuviai.

Po Antrojo pasaulinio karo Augsburge ir jo apylinkėse apsigyveno daug lietuvių karo pabėgėlių, veikė daug jų visuomeninių organizacijų. Augsburgas tapo lietuvių pabėgėlių kultūros centru. Augsburgo stovyklose veikė lietuvių vaikų darželiai, pradžios mokyklos, gimnazija, technikos mokykla, automechanikų, elektrikų, žemės ūkio, užsienio kalbų ir kiti kursai, dailės studija suaugusiesiems.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Augsburg (Augsburgas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 203-204 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]