Plaukuotvaisė tuopa

Populus trichocarpa

Plaukuotvaisė tuopa auganti mišriųjų miške, Oregono valstijos šiaurryčiuose (JAV).

Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Magnolijūnai ( Magnoliophyta)
Klasė:	Magnolijainiai ( Magnoliopsida)
Poklasis:	Dilenijažiedžiai ( Dilleniidae)
Eilė:	Gluosniažiedžiai ( Salicales)
Šeima:	Gluosniniai ( Salicaceae)
Gentis:	Tuopa ( Populus)
Rūšis:	Plaukuotvaisė tuopa ( Populus trichocarpa)

Binomas

Populus trichocarpa
[[Torr. & A.Gray ex. Hook.]], 1852

Paplitimas

Plaukuotvaisių tuopų apytikslis paplitimo arealas Šiaurės Amerikos žemyno vakaruose

Plaukuotvaisė tuopa^[1] ir sin. balzaminės tuopos plaukuotvaisis porūšis^[2] (Populus trichocarpa) – magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, gluosninių (Salicaceae) šeimos medžių rūšis.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Plaukuotvaisės tuopos paplitusios Šiaurės Amerikos žemyno vakaruose. Pagrindinė populiacijos dalis paplitusi tarp Uolinių kalnų rytuose ir Didžiojo vandenyno vakaruose. Šiaurinė arealo dalis Aliaskoje siekia Kodiako salą ir 62° 30° šiaurės platumą Kuko įlankos regione ir palei vandenyno pakrančių regionus praplatėdama iki Uolinių kalnų grandinės tęsiasi iki šiaurės rytinės Kalifornijos.

Ryčiausios, pavienės izoliuotos populiacijos auga JAV Šiaurės Dakotos valstijos vakaruose. Pietuose pavienės izoliuotos populiacijos auga Meksikos Žemutinės Kalifornijos valstijoje iki 31° šiaurės platumos.

Biotopas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Plaukuotvaisės tuopos auga aliuvinėse vietose, ant upių pakrančių ir drėgnuose miškuose, kalnų šlaituose nuo jūros lygio altitudės iki 2 100 m aukščiuose, pietiniame paplitimo regione iki 2 750 metrų aukščio kalnuose. Dažnai sudaro didesnius medynus žemumose šalia upelių ir didelių upių esančių netoli Didžiojo vandenyno pakrantės į vakarus nuo Kaskadinių kalnų.

Apibūdinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai greitai augantys ir dideli medžai, didžiausia tuopų genties rūšis Šiaurės Amerikos žemyne. Įprastai užauga iki 30-50 m aukščio, o jo kamieno skersmuo viršija 2 m. Aukščiausi individai iki 75 m aukščio ir iki 2,6 m kamieno skersmens.^[3] Paprastai ji neilgaamžė, tačiau kai kurie medžiai gali gyventi ir iki 400 m. Nacionalinis ir pasaulio rekordas priklauso Willamette Mission valstybiniame parke netoli Salemo, Oregono valstijoje, augančiam medžiui. Paskutinį kartą šis medis buvo išmatuotas 2008 m. balandį ir nustatyta, kad jo aukštis – 47 m, o kamieno apimtis – 8,8 m.

Žievė pilka, padengta žievlęšiukais, ant senų medžių tampa stora ir giliai įtrūkinėjusi. Žievė gali būti pakankamai kieta, kad pjaunant grandininiu pjūklu sukeltų kibirkštis. Kamienas senesnėse dalyse pilkas, o jaunesnėse – šviesiai rudas. Vainikas paprastai apytiksliai kūgiškas ir gana tankus. Didelių medžių apatinės šakos nusvirusios žemyn.

Lapai 7-20 cm ilgio, viršutinė pusė blizganti, tamsiai žalia, o apatinė pusė šviesiai pilkai žalsva. Didesni, iki 30 cm ilgio lapai gali būti ant kelmų ūglių ir labai gyvybingų jaunų medelių. Lapai yra pakaitiniai, elipsės formos ir smailėjančiu galu. Lapkočiai rausvi. Pumpurai kūgiški, ilgi, siauri, lipnūs, pavasarį, kai išsiskeidžia, jaučiamas stiprus balzamo kvapas.

Plaukuotvaisės tuopos paprastai yra dvinamiai medžiai – vyriškieji ir moteriškieji žirginiai auga ant atskirų medžių. Jauni medeliai maždaug nuo 10 metų pradeda žydėti. Įprastai medžių žydėjimo metas Vašingtono ir Oregono valstijose prasideda nuo kovo pradžios ir žydi iki gegužės pabaigos, o šiaurinėje ir centrinėje Britų Kolumbijos dalyje, Aidaho ir Montanos valstijose – kartais žydi iki birželio vidurio.

Plaukuotvaisės tuopos turi plačią ir agresyvią šaknų sistemą, kuri gali įsiskverbti į drenažo sistemas ir jas pažeisti arba pažeisti pastatų pamatus.

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Medžiai naudojami medienos pramonėje, mediena yra šviesios spalvos ir tiesios struktūros. Taipogi naudojama augalų biologijoje kaip organizmų modelis. Medžio dalys naudojamos liaudies medicinoje.