Galapagų pingvinas
| Spheniscus mendiculus |
|---|
.jpg) Galapagų pingvinas (Spheniscus mendiculus) |
| Apsaugos būklė |
 Nykstantys (IUCN 3.1), [1] |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Spheniscus demersus Linnaeus, 1758 |
Galapagų pingvinas (Spheniscus mendiculus) – pingvininių (Spheniscidae) šeimos paukštis.
Galapagų pingvinas tarp pingvininių paukščių unikalus tuo, kad jų buveinės yra ne antarktidos rajonuose, o keletas kilometrų nuo Galapagų salyno ekvatoriaus. Oro temperatūra buveinių vietose svyruoja nuo 18 iki 28° C šilumos, o vandens nuo 22 iki 24° C šilumos. Apie 90 % pingvinų gyvena Fernandinos ir Isabelos salose.[2]
Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mažiausi Pietų Amerikos pingvinai. Suaugėlių ūgis siekia 50 cm, o svoris 2,5 kg. Patinai nežymiai stambesni už pateles. Galapagų pingvinų galva ir nugara – juodi, balta juosta eina nuo gerklės į viršų link galvos ir siekia akis, iš priekio pingvinas baltas. antsnapis ir snapo galiukas – juodi, apatinė snapo dalis ir oda aplink akis – rožiškai geltoni.[3]
Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Socialūs, gyvena didelėse kolonijose. Gyvenimo trukmė – 15 – 20 metų. Patelės lytiškai subręsta 3 – 4 metų, o patinai 4-6.
Pagrindinis maistas – smulkios, iki 15 mm ilgio žuvys ir vėžiagyviai.
Monogamai. Veisiasi 2 – 3 kartus per metus. Lizdus krauna urvuose ar vulkaninės kilmės ertmėse, šalia vandens. Iškloja pagaliukais, akmenukais. Dėtyje du kiaušiniai. Patinai ir patelės pasikeisdami kiaušinius peri apie 38-40 dienų. Būdami 60-65 dienų, paukščiukai išplaukia į jūrą su suaugėliais.[3].
Naturalūs priešai yra Oryzomys galapagoensis, Grapsus grapsus, Galapagų gyvatės, Galapaginiai suopiai, balinės pelėdos, paprastosios liepsnotosios pelėdos, šunys, katės.
Apsauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos duomenimis Galapagų pingvinas yra nykstanti rūšis. 2015 metais populiaciją sudarė 1200 suaugusių individų.
Galapagų pingvino populiacijos mažėjimo priežastys:
- Dėl El Ninjo reiškino sutrinka veisimosi ciklas, sumažėja maisto.
- Paukščių maliarija, kurią sukelia Culex quinquefasciatus.
- Komercinė žūklė. Paukščiai ne tik netenka maisto, bet ir žūna įsipainioję į tinklus.
- Vandenyno tarša naftos produktais.
Rūšies apsaugos veiksmai:
- Globa Galapagų nacionaliniame parke ir Galapagų jūrų draustinyje.
- Dirbtinių lizdaviečių statymas.
- Plėšrūnų skaičiaus kontrolė.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos raudonasis sąrašas - Spheniscus mendiculus“. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija. anglų k.
- ↑ Spheniscus mendiculus = Galapagų pingvinas Nuoroda tikrinta 2017-08-17
- ↑ 3,0 3,1 Пингвин Галапагосский Archyvuota kopija 2012-01-03 iš Wayback Machine projekto. Nuoroda tikrinta 2017-08-17
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Increasing the Galapagos Penguin Population Archyvuota kopija 2017-08-18 iš Wayback Machine projekto. anglų k.
WWF. Galapagos Penguin anglų k.
Penguins World. Galapagos penguin anglų k.
