Paprastasis kuoduotasis pingvinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Eudyptes sclateri
)
Paprastasis kuoduotasis pingvinas
Apsaugos būklė

Nykstantys (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Pingvinai
(Wikispecies-logo.svg Sphenisciformes)
Šeima: Pingvininiai
(Wikispecies-logo.svg Spheniscidae)
Gentis: Kuoduotieji pingvinai
(Wikispecies-logo.svg Eudyptes)
Rūšis: Paprastasis kuoduotasis pingvinas
(Wikispecies-logo.svg Eudyptes sclateri)
Binomas
Eudyptes sclateri
Buller, 1888

Paprastasis kuoduotasis pingvinas[2] (lot. Eudyptes sclateri) – pingvinų (Sphenisciformes) būrio paukštis.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Populiacijoje apie 150 000 individų. Didžiausios kolonijos yra Antipodų ir Baunčio salose, o ne tokios gausios – Oklendo ir Kempbelo salose.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vidutinio dydžio pingvinai. Kūno ilgis – 50–70 cm. Sveria nuo 2,5 iki 4 kg, svoris priklauso nuo metų laiko. Patinai stambesni už pateles. Galva, nugara ir išorinės sparnų pusės yra juodos spalvos. Pilvas baltas. Sparnų vidinė pusė balta su juodomis dėmėmis. Ilgų geltonų plunksnų kuokštai prasideda virš antsnapio, virš akių išplatėja ir tęsiasi link viršugalvio. Nuo kitų kuoduotųjų pingvinų skiriasi tuo, kad kuokštų plunksnas geba pastatyti piestu.[3] Jauniklių kuokštai yra trumpesni. Snapas yra laibas ir ilgas, rudai oranžinės spalvos. Posnapyje yra plikos odos raukšlė. Pėdos rožinės, pirštai sujungti plaukiojamąja plėve.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paprastojo kuoduotojo pingvino kolonija Antipodų salose

Didžiąją metų dalį praleidžia vandenyje, sausumoje būna tik kai poruojasi, peri, augina jauniklius ir šeriasi. Labai socialus paukštis: medžioja grupėmis, vieni kitus įspėja apie pavojus, gyvena didelėse ir triukšmingose kolonijose. Minta kriliumi, kalmarais ir smulkiomis žuvimis.

Rugsėjo mėnesį į veisimosi vietas grįžta patinas. Patelės grįžta dviem savaitėmis vėliau. Lizdas kraunamas akmenuotuose pakrantės šlaituose iš dumblo, akmenukų ir žolės. Spalio mėnesį patelė padeda du kiaušinius. Jie yra šviesiai mėlyni arba šviesiai žali, bet greitai įgauna rudą spalvą. Antras kiaušinis padedamas 5 dienomis vėliau už pirmąjį ir yra dvigubai už jį didesnis.[4] Beveik visada pirmas kiaušinis yra neapvaisintas. Perėjimas trunka 35 dienas. Peri abu tėvai. Išsiritus jaunikliams patinas juos saugo nuo plėšrių paukščių ir šildo, o patelė maitina. Po 3–4 savaičių abu tėvai ieško maisto, o jaunikliai, grupelėse, jų laukia ant kranto. Vasario mėnesį apsiplunksnavę jaunikliai išplaukia į jūrą maitintis savarankiškai.

Suaugę pradeda šertis sausio mėnesį. Šeriasi 26–30 dienų. Šėrimosi metu nesimaitina, todėl netenka pusės savo svorio.

Apsauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos duomenimis paprastasis kuoduotas pingvinas nykstanti rūšis.

Per paskutinius 45 metus paprastojo kuoduotojo pingvino populiacija sumažėjo maždaug 50 %. Populiacijos mažėjimo priežastys nėra tiksliai žinomos. Perėjimo vietose nėra natūralių gamtos priešų, nes vieninteliai žinduoliai, gyvenantys salose, yra pelės. Antipodų ir Baunčio salos įtrauktos į Pasaulio paveldo sąrašą kaip gamtos paveldo objektas, jokia ūkinė žmogaus veikla nevyksta. Populiacijos būklė nuolat stebima.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos raudonasis sąrašas - Eudyptes sclateri“. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija. anglų k. 
  2. „Pasaulio paukščių duomenų bazė – Eudyptes sclateri“. 
  3. „Paprastasis kuoduotasis pingvinas“. Ne pelno organizacija Wildscreen Arkive. Anglų k. 
  4. „Gyvūnų įvairovė. Eudyptes sclateri“. Mičigano universiteto zoologijos muziejus. Anglų k.