Paleocenas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Paleocenas (sen. gr. παλαιός = senoviškas + sen. gr. καινός = naujas) – paleogeno periodo pirmoji epocha, kuri tęsėsi maždaug 10 mln. metų: prasidėjo prieš 66,0 mln. metų ir pasibaigė prieš 56,0 mln. metų.[1] Po paleoceno eina eoceno epocha.[1] Terminą 1874 pirmasis pavartojo vokiečių geologas V. Ščimperis.[1] Skiriami 3 epochos amžiai: danis (apatinis), zelandis (vidurinis) ir tanetis (viršutinis).[1]

Lietuvoje paleoceno nuogulos labiausiai paplitę šalies pietvakariuose, randamos 90–225 m gylyje (Kalvarijos, Simno, Rudaminos, Veisiejų gręžiniai), storis iki 63 metrų. Pirmąkart paleoceną Lietuvoje nustatė geologas ir mineralogas A. Grigelis.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 „Paleocenas“. www.vle.lt. Nuoroda tikrinta 2022-09-21.