Akiniuotasis pingvinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Spheniscus demersus
Akiniuotasis pingvinas (Spheniscus demersus)
Akiniuotasis pingvinas
(Spheniscus demersus)
Apsaugos būklė

Nykstantys (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Pingvinai
(Wikispecies-logo.svg Sphenisciformes)
Šeima: Pingvininiai
(Wikispecies-logo.svg Spheniscidae)
Gentis: Akiniuotieji pingvinai
(Wikispecies-logo.svg Spheniscus)
Rūšis: Akiniuotasis pingvinas
(Wikispecies-logo.svg Spheniscus demersus)
Binomas
Spheniscus demersus
Linnaeus, 1758

Akiniuotasis pingvinas (lot. Spheniscus demersus, angl. African Penguin, vok. Brillenpinguin) – pingvininių (Spheniscidae) šeimos paukštis. Aptinkami Pietų Afrikoje ir Namibijoje, vandenyno pakrantėse ir salose.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kūnas pleišto formos, 60 – 70 cm ilgio. Sveria nuo 2,1 iki 3,7 kg. Plunksnos juodos, baltos ir baltos su juodomis dėmėmis. Nuo snapo pamato, per viršugalvį eina juoda juosta, o aplink akis, smakrą - balta. Nugara, sparnai ir uodega yra juodos spalvos. Pilvas baltas, su juodomis dėmėmis. Dėmių raštas yra išskirtinis kiekvieno individo požymis. Išilgai krūtinės eina siaura, juoda, pasagos formos juosta. Virš akių yra rožinės spalvos liaukos, kurios atlieka termoreguliacijos funkciją. Snapas juodas, gale balkšvos dėmės. Patinų snapai yra didesni už patelių. Kojos juodos, pirštai sujungti plaukiojamąja plėve.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bendruomeniniai, triukšmingi paukščiai. Garsu, primenančiu asilo bliovimą, atkreipia partnerio dėmesį. Kiauksėdami įspėja apie savo teritorijos ribas. Laisvėje gyvena 10 – 27 metus[2] . Veistis pradeda 2 – 6 metų [3] .

Didesnę gyvenimo dalį praleidžia vandenyje. Maitintis plaukia 30 - 70 km nuo kranto. Paneria 30 -130 metrų, po vandeniu išbūna apie 2,5 min[4] . Plaukia 7 km/h greičiu, tačiau medžiodami išvysto 20 km/h greitį. 80% maisto raciono sudaro pelaginės žuvys (sardinės, ančiuviai). Taip pat minta kalmarais ir vėžiagyviais.

Natūralūs gamtos priešai vandenyje yra rykliai, Pietų Afrikos jūrų lokiai, orkos, o sausumoje – mangustiniai, dėmėtosios genetos, karakalai, naminės katės ir kirai.

Dauginimasis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Monogamai. Veisimosi sezonas prasideda sausio mėnesį. Kasmet grįžta į tas pačias veisimosi vietas. Pirmi grįžta patinai. Lizdavietės yra landose, urvuose. Dėtyje du kiaušiniai. Jei netenka kiaušinių padeda naujus kiaušinius dar kartą. Peri abu tėvai, 40 dienų. Pirmąsias 15 dienų jauniklius šildo vienas iš tėvų. Po 30 dienų jaunikliai būriuojasi „lopšeliuose“ ir laukia grįžtančių tėvų su maistu. 60 - 130 dienų paukščiukai apsiplunksnuoja ir gali savarankiškai maitintis jūroje. Saugę pingvinai taip pat 5 savaitėms išplaukia į jūrą ir maitinasi. Grįžę į krantą 20 dienų šeriasi. Šėrimosi metu negali plaukioti, todėl nesimaitina ir netenka pusės savo svorio.

Apsauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos duomenimis akiniuotasis pingvinas yra nykstanti rūšis. 19 amžiaus pradžioje akiniuotojo pingvino populiaciją sudarė 4 milijonai individų, o 2010 metais jų beliko tik 55 000.

Akiniuotojo pingvino populiacijos mažėjimo priežąstys:

  • Dar iki 20 amžiaus vidurio pingvinų kiaušiniai buvo laikomi delikatesu, todėl jie buvo renkami.
  • Guano kasimas, nes šia medžiaga paukščiai iškloja lizdus.
  • Komercinė sardinių ir ančiuvių žūklė.
  • Vandenyno tarša naftos produktais.

Rūšies apsaugos veiksmai:

  • Pietų Afrikos respublikoje akiniuotojo pingvino perimvietėse įkurti nacionaliniai parkai.
  • Namibijoje yra saugoma 10 000 km² teritorija, kurioje akiniuotieji pingvinai veisiasi ir maitinasi.
  • Guano kasimo ir kiaušinių rinkimo draudimas.
  • Sardinių ir ančiuvių žūklės ribojimas.
  • Nafta išsitepę paukščiai valomi ir grąžinami į natūralias buveines.
  • Dirbtinės lizdavietės.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos raudonasis sąrašas - Spheniscus demersus“. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija. anglų k. 
  2. „Gyvūnų įvairovė. Spheniscus demersus“. Mičigano universiteto zoologijos muziejus. anglų k. 
  3. „Akiniuotasis pingvinas“. Naujosios Anglijos akvariumas. anglų k. 
  4. „Akiniuotasis pingvinas“. Ne pelno organizacija Wildscreen Arkive. anglų k. 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Commons-logo.svg

Vikiteka