Auksaspalvis kuoduotasis pingvinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Auksaplaukis pingvinas)
Eudyptes chrysolophus
)
Auksaspalvis kuoduotasis pingvinas
Apsaugos būklė

Pažeidžiami (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Paukščiai
( Aves)
Būrys: Pingvinai
( Sphenisciformes)
Šeima: Pingvininiai
( Spheniscidae)
Gentis: Kuoduotieji pingvinai
( Eudyptes)
Rūšis: Auksaspalvis kuoduotasis pingvinas
( Eudyptes chrysolophus)
Binomas
Eudyptes chrysolophus
Brandt, 1837
Auksaspalvio kuoduotojo pingvino paplitimas

Auksaspalvis kuoduotasis pingvinas (Eudyptes chrysolophus) – pingvinų (Sphenisciformes) būrio paukštis. Gausiausia pingvinų rūšis.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paplitę Pietų Džordžijos, Krozė, Kergeleno, Herdo ir Makdonaldo, Princo Edvardo, Buvė, Pietų Šetlando, Pietų Orknio salose, o taip pat pietinės Čilės pakrantės salose. Populiacijoje yra apie 12 milijonų perinčių porų, kurios sudaro 216 kolonijų.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stambiausi kuoduotųjų pingvinų genties paukščiai. Kūno ilgis – 70 cm. Patinai sveria 3,3–6,4 kg, o patelės 3,2–5,7 kg. Svoris priklauso nuo metų laiko. Galva, smakras, gerklė, nugara, uodega ir sparnų išorinė pusė juodos spalvos. Pilvas ir sparnų vidinė pusė yra baltos spalvos. Virš snapo ir akių yra aukso geltonumo, ilgų plunksnų kuokštų kuodai. Rainelė raudona. Snapas storas, rudai oranžinis. Tarp akies ir snapo yra šviesiai rožinis plikos odos ruožas. Sparnai 20,4 cm ilgio. Uodega trikampė, 9–10 cm ilgio. Kojos ir pėdos yra rožinės. Pirštai suaugę plaukiojamąja plėve. Jaunikliai yra rudai juodos spalvos, smakras ir gerklė – tamsiai pilki. Kuodai nėra tokie vešlūs kaip suaugusių.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Elgsena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Auksaspalviai kuoduotieji pingvinai yra bendruomeniniai paukščiai: peri susibūrę į milžiniškas kolonijas, plaukioja ir maitinasi dideliais būriais. Sausumoje jie šokinėja, o ne vaikšto krypuodami kaip kiti pingvinai. Apledėjusias vietas įveikia šliauždami pilvu. Plaukioja vairuodami sparnais ir uodega. Po vandeniu išbūna 3–5 minutes. Maisto ieškodami paneria į 15–70 m gylį dieną, ir 3–6 m naktį. Medžiodami nuplaukia 50–300 km. Jūroje praleidžia 3–5 mėnesius. Manoma, kad migruoja toli į šiaurę, tačiau tikslūs kelionių maršrutai neištirti. Laisvėje gyvena apie 15 metų. Lytiškai subręsta patinai 6, o patelės 5 metų.


Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Minta kriliumi, smulkiais kalmarais ir nototeninėmis bei žibintūninėmis žuvimis. Kad susmulkintu vėžiagyvius ryja 10–30 mm diametro akmenukus. Per metus sumedžioja 9,2 mln tonų vėžiagyvių.

Dauginimasis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Monogamai. Spalio – lapkričio mėnesiais į perimvietes grįžta patinai, patelės pasirodo dviem savaitėmis vėliau. Kiekvienais metais lizdas kraunamas toje pačioje vietoje. Lizdas kraunamas įdubimuose, išklojamas akmenukais ir žole. Kolonijos centre atstumas tarp lizdų yra 66 cm, o pakraščiuose – 85 cm.

Dėtyje du kiaušiniai. Pirmas kiaušinis sveria 90–94 g. Po 4–5 dienų padedamas antrasis kiaušinis, kuris yra 145–155 g svorio. Nuo sudužimo kiaušinius saugo storas, 14 % kiaušinio svorio, lukštas. Jei pora netenka abiejų kiaušinių, naujų nededa. Perėjimas trunka 37 dienas. Peri abu tėvai, pasikeisdami kas 8–12 dienų. Pirmą ir paskutinę pamainą visada peri patinas.

Išsirita tik antrojo kiaušinio jauniklis. Pirmosiomis dienomis jis slepiasi po kurio nors iš tėvų pilvo odos raukšle. Lizde jaunikliai būna 23–25 dienas, kol užauga pirmosios plunksnos. Tada jaunikliai palieka lizdą ir buriasi į „lopšelius“. Maistu rūpinasi abu tėvai. 60–70 dienų jaunikliai apsiplunksnuoja ir išplaukia į jūrą.

Baigę maitinti jauniklius suaugę pingvinai 3 savaites intensyviai maitinasi, o po to 25 dienas šeriasi. Ataugus naujoms plunksnoms išplaukia į jūrą.

Priešai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suaugę pingvinai sausumoje priešų beveik neturi, tačiau kiaušinius naikina plėšikiniai paukščiai, baltasis makščiasnapis, dominikinis kiras, didysis audrapaukštis. Vandenyje auksaspalvius kuoduotuosius pingvinus medžioja jūrų leopardas, Kergeleninis jūrų lokys ir orka.

Apsauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos duomenimis auksaspalvis kuoduotasis pingvinas yra pažeidžiama rūšis. Per paskutinius 30 metų populiacija sumažėjo 30 procentų. Populiacijos mažėjimo priežąstys:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos raudonasis sąrašas -Eudyptes chrysolophus“. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija. anglų k.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]