Pietų žemaičių patarmė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Pietų žemaičių patarmė
KalbamaLietuva
Kilmėindoeuropiečių

 baltų
  rytų baltų
   lietuvių
    žemaičių

     pietų žemaičių

Pietų žemaičių patarmė (arba dūnininkų tarmė) – žemaičių pietinė patarmė, vartojama pietų ir pietryčių Žemaitijoje.

Arealas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvių tarmių žemėlapis (Zinkevičius ir Girdenis, 1965 m.). Pietų žemaičių tarmės:

██ varniškių

██ raseiniškių

Pietų žemaičių patarmė skiriama į dvi tarmes:

Fonetinės ypatybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Bendrinės kalbos dvibalsiai ie, uo pietų žemaičių tarmėje virsta y, ū (kai kurių kalbininkų nuomone – diftongoidais yi, ūu, tik jų antrieji dėmenys silpnai girdimi), pvz., [p’í·ns] ‘pienas’, [dú·na] ‘duona’).
  • Raseiniškiai mišriuosius dvigarsius am, an, em, en išlaiko nepakitusius (samtis, langs, penkc, temps), o varniškiai kaip ir dounininkai keičia į ọm, ọn, ẹn, o kai kur – į um, un (Kuršėnai, Šaukėnai, Užventis) arba im, in (Girdiškė, Karklėnai, Užventis); pvz., sọmtis/sumtis, lọngs, lungs, tėm(p)s, tims, pėnkc, pinkc.
  • Vietomis pietų žemaičių patarmėje būdinga priegaidę išdalinti per abu dvibalsio arba dvigarsio dėmenis – lãũkas, vaikãi̇̃, matẽĩ, vĩl̃kas.[3]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pietų žemaičių patarmės bruožų randama M. Mažvydo „Katekizme“: pvz., duk ‘duok’, menu ‘mėnuo’, kuri ‘kurie’.[4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Varniškių tarmės žemėlapis
  2. Raseiniškių tarmės žemėlapis
  3. Булыгина Т. В., Синёва О. В. Литовский язык // Языки мира. Балтийские языки. – М.: Academia, 2006. – С. 152.
  4. Kazys Morkūnaspietų žemaičių patarmė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010