Pereiti prie turinio

Pietų žemaičių patarmė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pietų žemaičių patarmė
KalbamaLietuva
Kilmėindoeuropiečių

 baltų
  rytų baltų
   lietuvių
    žemaičių

     pietų žemaičių

Pietų žemaičių patarmė (arba dūnininkų tarmė) – žemaičių pietinė patarmė, vartojama pietų ir pietryčių Žemaitijoje.

Lietuvių tarmių žemėlapis (Zinkevičius ir Girdenis, 1965 m.). Pietų žemaičių tarmės:
  varniškių
  raseiniškių

Pietų žemaičių patarmė skiriama į dvi šnektas:

Fonetinės ypatybės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Bendrinės kalbos dvibalsiai ie, uo pietų žemaičių tarmėje virsta y, ū (kai kurių kalbininkų nuomone – diftongoidais yi, ūu, tik jų antrieji dėmenys silpnai girdimi), pvz., [p’í·ns] ‘pienas’, [dú·na] ‘duona’).
  • Raseiniškiai mišriuosius dvigarsius am, an, em, en išlaiko nepakitusius (samtis, langs, penkc, temps), o varniškiai kaip ir dounininkai keičia į ọm, ọn, ẹn, o kai kur – į um, un (Kuršėnai, Šaukėnai, Užventis) arba im, in (Girdiškė, Karklėnai, Užventis); pvz., sọmtis/sumtis, lọngs, lungs, tėm(p)s, tims, pėnkc, pinkc.
  • Vietomis pietų žemaičių patarmėje būdinga priegaidę išdalinti per abu dvibalsio arba dvigarsio dėmenis – lãũkas, vaikãi̇̃, matẽĩ, vĩl̃kas.[3]

Pietų žemaičių patarmės bruožų randama M. Mažvydo „Katekizme“: pvz., duk ‘duok’, menu ‘mėnuo’, kuri ‘kurie’.[4]

  1. Varniškių tarmės žemėlapis
  2. Raseiniškių tarmės žemėlapis
  3. Булыгина Т. В., Синёва О. В. Литовский язык // Языки мира. Балтийские языки. – М.: Academia, 2006. – С. 152.
  4. Kazys Morkūnaspietų žemaičių patarmė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010