Šiaurės žemaičių patarmė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Šiaurės žemaičių patarmė
KalbamaLietuva
Kilmėindoeuropiečių

 baltų
  rytų baltų
   lietuvių
    žemaičių

     šiaurės žemaičių

Šiaurės žemaičių patarmė (arba dounininkų tarmė) – žemaičių šiaurinė patarmė, vartojama šiaurės ir šiaurės vakarų Žemaitijoje. Tai gausiausia ir geriausiai išlikusi žemaičių patarmė.

Arealas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvių tarmių žemėlapis (Zinkevičius ir Girdenis, 1965 m.). Šiaurės žemaičių tarmės:

██ kretingiškių

██ telšiškių

Šiaurės žemaičių patarmė skiriama į dvi tarmes:

Fonetinės ypatybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Baltų prokalbės dvigarsiai ie, uo šiaurės žemaičių tarmėje virsta ẹi, ọu arba ėi, ou (pvz., ‘pienas’ > pėins, ‘duona’ > douna). Šiaurinėje ir vakarinėje šiaurės žemaičių patarmės ploto dalyje šie dvibalsiai tame pačiame skiemenyje su m, n dažniausia vienbalsėja (pvz., [k′ẹms] ‘kiemas’, [pệns / pệnc] ‘pienas’, [klộns / klộnc] ‘kluonas’, bet [k′ẹima] ‘kiemo’, [pệina] ‘pieno’, [klộuna] ‘kluono’).
  • Žodžio galūnės i, u, kilusius iš tos pačios kokybės ilgųjų balsių, šiaurės žemaičių patarmė išlaiko siaurus, bet redukuotus (pvz., vns. vard. [pàt′i̇̀] < *[patī] ‘pati’, dgs. vard. [ã·k′is] ‘akys’, [pẹitus] ‘pietūs’, dgs. gal. [àk′ès] ‘akis’, [pẹitùs] ‘pietùs’). Kitos kilmės žodžio galo i, u platinami (verčiami redukuotais ẹ, ọ; pvz., vns. vard. àkẹs ‘akis’, mèdọs ‘medus’, vns. įn. sènọ ‘senu’, dgs. vard. sènẹ ‘seni’).
  • Negalūninių skiemenų trumpuosius balsius i, u telšiškiai išlaiko sveikus (siaurus) prieš skiemenis su siauruoju vokalizmu, o kretingiškiai – platina (verčia į ẹ, ọ) visais atvejais.[3]
  • Dėl galūnės trumpinimo iš jos iškritus balsiui a, daugelis šiaurės žemaičių netaria ir prieš jį esančio j (pvz., artuos ‘artojas’, žaidies ‘žaidėjas’, nauduotuos ‘naudotojas’).
  • Visame areale būdingas kirčio atitraukimas į pirmą skiemenį, dažnai girdimas antrinis kirčiavimas (pvz., šàkà, pàvažà).[4]
  • Vardažodžių galūnės -as, -is paprastai sutrumpėja (vāks ‘vaikas’, vies ‘vėjas’), taip pat kai kurios veiksmažodžių galūnės (neš ‘neša’, līn ‘lija’).

Morfologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Gerai išlikusi tiek vardažodžių, tiek veiksmažodžių dviskaita (do medio ‘du medžiai’, dvė akė ‘dvi akys’, mudvė ēnava ‘mudvi einame’, vėdo sakota ‘judu sakote’)
  • Savitas būtojo dažninio laiko sudarymas su dalelyte liuob (ons liuob dainoutė/dainous ‘jis dainuodavo’).
  • Nuo bendrinės kalbos daug kur besiskirianti linksniavimo paradigma (pvz., vīrou ‘vyrui’, akē ‘akiai’).

Leksika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiaurės žemaičių patarmėje gana daug savitos leksikos, nemaža latviškų, vokiškų skolinių. Būdingų savitų žodžių pavyzdžiai: mẽdėmiškas, giria’, vašóklisserbentas’, tẽžislepšis’, róda ‘šneka, pokalbis’ ir kt.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiaurės žemaičių patarmė smarkiai paveikta kuršių kalbinio podirvio.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Telšiškių tarmės žemėlapis
  2. Kretingiškių tarmės žemėlapis
  3. Kazys Morkūnasšiaurės žemaičių patarmė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013
  4. Булыгина Т. В., Синёва О. В. Литовский язык // Языки мира. Балтийские языки. – М.: Academia, 2006. – С. 148.