Dvibalsis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Dvibalsiskalbos garsas, sudarytas iš to paties skiemens garsų, kurie tariami sudaro glaudų junginį.

Skirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvių kalba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Grynieji dvibalsiai sudaryti iš dviejų balsių (ai, au, ei, ui, ie, uo). Iš jų ie ir uo vadinami sutaptiniais dvibalsiais, nes klausantis neįmanoma aiškiai atskirti juos sudarančių dėmenų. Lietuvių kalboje vartojamuose tarptautiniuose žodžiuose turimi dvibalsiai eu (Europa), oi (androidas), ou (šou).
  • Mišrieji dvigarsiai sudaromi iš balsių a, e, i, u + balsingieji priebalsiai (pusbalsiai) l, m, n, r. Jų yra 16: al, am, an, ar, el, em, en, er, il, im, in, ir, ul, um, un, ur.

Pasikeitus žodžių riboms ir kintant morfemoms, gali pasitaikyti antrinių, vėliau susidariusių mišriųjų dvigarsių arba trigarsių: tolti (plg. tolimas), mėlti (plg. mėlynas), raudonskruostis (plg. raudonas), obuolmušis (plg. obuolys), šienpjovys (plg. šienas) ir kt. Vyriškosios giminės daugiskaitos naudininke turimas mišrusis trigarsis iem (geriems, jiems, plg. sen. liet. geriemus, jiemus), moteriškosios giminės daugiskaitos naudininke ir sutrumpintame įnagininke – mišrieji dvigarsiai om, ėm (baltoms katėms, plg. sen. liet. baltomus katėmus; su baltom katėm iš su baltomis katėmis).

Kitokių mišriųjų dvigarsių yra ir tarptautiniuose žodžiuose, pavyzdžiui, om (kompotas), on (koncertas), ol (polka), or (orkestras) ir kt.