Dvibalsis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Dvibalsiskalbos garsas, sudarytas iš to paties skiemens garsų, kurie tariami sudaro glaudų junginį.

Skirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvių kalba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Grynieji dvibalsiai sudaryti iš dviejų balsių (ai, au, ei, ui, ie, uo). Iš jų ie ir uo vadinami sutaptiniais dvibalsiais, nes klausantis neįmanoma aiškiai atskirti juos sudarančių dėmenų. Lietuvių kalboje vartojamuose tarptautiniuose žodžiuose turimi dvibalsiai eu (Europa), oi (androidas), ou (šou).
  • Mišrieji dvibalsiai sudaromi iš balsių a, e, i, u + balsingieji priebalsiai (pusbalsiai) l, m, n, r (al, am, an, ar, el, em, en, er, il, im, in, ir, ul, um, un, ur).

Pasikeitus žodžių riboms ir kintant morfemoms, gali pasitaikyti antrinių, vėliau susidariusių mišriųjų dvibalsių arba tribalsių: tolti (plg. tolimas), mėlti (plg. mėlynas), raudonskruostis (plg. raudonas), obuolmušis (plg. obuolys), šienpjovys (plg. šienas) ir kt. Vyriškosios giminės daugiskaitos naudininke turimas mišrusis tribalsis iem (geriems, jiems, plg. sen. liet. geriemus, jiemus), moteriškosios giminės daugiskaitos naudininke ir sutrumpintame įnagininke – mišrieji dvibalsiai om, ėm (baltoms katėms, plg. sen. liet. baltomus katėmus; su baltom katėm iš su baltomis katėmis).

Kitokių mišriųjų dvibalsių yra ir tarptautiniuose žodžiuose, pavyzdžiui, om (kompotas), on (koncertas), ol (polka), or (orkestras) ir kt.