Lietuvių kalbos tarmės

Lietuvių kalbos tarmių žemėlapis

Lietuvių kalbos tarmės yra skirstomos iš esmės pagal dvi koncepcijas (klasifikacijas): Antano Baranausko (vėliau išplėtota Zigmo Zinkevičiaus) ir Kazimiero Jauniaus (vėliau išplėtota Antano Salio). Koncepcijos skiriasi gana nedaug, tik pirmoji išsamiau apibūdina rytų aukštaičių tarmes, o kadangi A. Baranauskas buvo aukštaitis (K. Jaunius – žemaitis), todėl teigiama, kad jis šias ypatybes aprašė tiksliau.

Zigmo Zinkevičiaus ir Alekso Girdenio klasifikacija

• žemaičių tarmė:
  • vakarų žemaičiai (Karklė, Klaipėda, Plikiai, Priekulė, Šilutė, Žardė)
  • šiaurės žemaičiai:
    • kretingiškiai (Kretinga, Darbėnai, Endriejavas, Gargždai, Judrėnai, Kalnalis, Kuliai, Mosėdis, Palanga, Plungė, Rietavas, Salantai, Veiviržėnai)
    • telšiškiai (Telšiai, Gadūnavas, Ylakiai, Klykoliai, Luokė, Mažeikiai, Papilė, Pikeliai, Seda, Skuodas, Viekšniai, Žemaičių Kalvarija)
  • pietų žemaičiai:
    • raseiniškiai (Raseiniai, Eržvilkas, Kelmė, Pagramantis, Skaudvilė, Tauragė, Viduklė)
    • varniškiai (Varniai, Karklėnai, Kuršėnai, Kvėdarna, Laukuva, Šaukėnai, Šilalė, Švėkšna, Užventis, Žemaičių Naumiestis)
• aukštaičių tarmė:
  • vakarų aukštaičiai:
    • kauniškiai (Kaunas, Birštonas, Daukšiai, Garliava, Griškabūdis, Jieznas, Jurbarkas, Kaišiadorys, Kalvarija, Kazlų Rūda, Kybartai, Kudirkos Naumiestis, Liubavas, Lukšiai, Marijampolė, Prienai, Punia, Šakiai, Veliuona, Vilkija, Vilkaviškis)
      • Klaipėdos krašto aukštaičiai (Pagėgiai)
    • šiauliškiai (Šiauliai, Ariogala, Baisogala, Girkalnis, Jonava, Joniškis, Kalnujai, Pašušvys, Rudiškiai, Skaistgirys, Šakyna, Šaukotas, Šiluva, Žagarė)
  • rytų aukštaičiai:
    • anykštėnai (Anykščiai, Adomynė, Balninkai, Lyduokiai, Panemunėlis, Svėdasai, Žemaitkiemis)
    • kupiškėnai (Kupiškis, Palėvenė, Pandėlys, Papilys, Skapiškis, Subačius)
    • panevėžiškiai (Panevėžys, Biržai, Joniškėlis, Karsakiškis, Kavarskas, Krekenava, Linkuva, Miežiškiai, Nemunėlio Radviliškis, Pasvalys, Pašvitinys, Pušalotas, Raguva, Ramygala, Saločiai, Siesikai, Smilgiai, Šeduva, Traupis, Vabalninkas, Vaškai, Vidiškiai, Žeimelis)
    • širvintiškiai (Širvintos, Gelvonai, Giedraičiai, Musninkai, Ukmergė)
    • uteniškiai (Utena, Alanta, Daugailiai, Debeikiai, Dusetos, Inturkė, Kriaunos, Kuktiškės, Molėtai, Obeliai, Rokiškis, Salakas, Užpaliai, Zarasai)
    • vilniškiai (Vilnius, Adutiškis, Daugėliškis, Dieveniškės, Dysna, Dotenėnai, Dūkštas, Ignalina, Kaltanėnai, Linkmenys, Maišiagala, Mielagėnai, Nemenčinė, Pabradė, Palūšė, Rimšė, Švenčionėliai, Švenčionys, Tverečius)
  • pietų aukštaičiai (Alytus, Aukštadvaris, Druskininkai, Dusmenys, Eišiškės, Kabeliai, Kaniava, Lazdijai Leipalingis, Marcinkonys, Merkinė, Musteika, Nemunaitis, Palomenė, Rudamina, Rudnia, Simnas, Valkininkai, Varėna, Veisiejai, Vievis, Žasliai)

K. Jauniaus ir A. Salio klasifikacija

• žemaičių tarmė:
  • dounininkai
  • dūnininkai
  • donininkai
• vakarų aukštaičiai:
  • žiemiečiai
  • veliuoniečiai
  • pietiečiai
• vidurio aukštaičiai
• rytų aukštaičiai:
  • pantininkai
  • pontininkai
  • puntininkai
• dzūkai
• suvalkiečiai

Kita informacija

• Aukštaičių tarmė
• Aukštaitija
• Dzūkija
• Suvalkija
• Žemaičiai
• Žemaičių tarmė
• Žemaitija

Nuorodos

• Lietuvių kalbos tarmės - Šiuolaikiniai geolingvistikos tyrimai Lietuvoje, Lietuvių kalbos institutas
• Lietuvių tarmės Archyvuota kopija 2008-05-17 iš Wayback Machine projekto.