Dvaro patarėjas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Dvaro patarėjas (rus. надворный советник) – valdininkų rangas carinėje Rusijoje. Iki 1745 m. rangų lentelėje priskirtas VIII klasei, vėliau – VII klasei (kuriai priklausė armijos papulkininkis).

Pradžioje asmenys, gavę šį rangą automatiškai įgydavo ir paveldimą bajorystę. Po 1856 m. reformos jie gaudavo tik asmeninę bajorystę. Nuo 1803 m. šį laipsnį galėdavo suteikti ministerijų departamentų direktoriai ir gubernijų valdytojai (gubernatoriai, vietininkai, generalgubernatoriai). Nuo XIX a. pradžios visi asmenys, tapę mokslų daktarais ar profesoriais automatiškai gaudavo ir dvaro patarėjo rangą. Taip didelė dalis žymių to meto Rusijos mokslininkų tapo paveldimais bajorais.

Rango pavadinimas atsirado iš vadinamojo „dvaro teismo“ (rus. надворный суд) patarėjo pareigybės pavadinimo. 1726 m. šie teismai buvo panaikinti, bet dvaro patarėjo rangas egzistavo iki 1917 m. lapkričio 8 d., kai buvo panaikinti visi Rusijos imperijos titulai, rangai ir laipsniai.

Dvaro patarėjo antpečiai ar apykaklės antsiuvai ant dviejų išilginių siaurų juostelių turėdavo tris žvaigždutę bei žinybos emblemą.

Į dvaro patarėjus, kaip ir į kitus VII klasės rangų turėtojus, kreipdavosi „Ваше высокоблагородие“.[1]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Высокоблагородие // Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона: В 86 томах (82 т. и 4 доп.). – СПб., 1890–1907.
Jaunesnysis rangas
Kolegijos asesorius
Rangų lentelė
Dvaro patarėjas
Vyresnysis rangas
Kolegijos patarėjas