Hofmeisteris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Hofmeisteris (rus. гофмейстер, vok. Hofmeister) – rūmininko, prižiūrinčio dvaro tarnautojus, pareigos ir laipsnis, taip pat – asmuo, tokias pareigas einantis ar turintis tokį laipsnį. Pareigybė Rusijos imperijoje egzistavo 1722–1917 m.

Pagal 1722 m. Rangų lentelę hofmeisteris buvo priskirtas V klasei, o 1796 m. – III klasei.

Hofmeisteris buvo pavaldus oberhofmeisteriui. Oberhofmeisteris paprastai turėdavo 2-3 jam pavaldžius hofmeisterius. Hofmeisteriai atlikdavo striapčio (rus. стряпчий; artimas liet. terminas – prievaizdas) funkcijas, vykdydavo oberhofmeisterio pavedimus.

Be rūmų hofmeisterių egzistavo dvaro laipsnis „hofmeisterio pareigose“ (rus. в должности гофмейстера). Šį laipsnį galėjo gauti asmenys, turėję civilinius III–IV klasių ir žemesnius (iki VIII klasės) rangus. Istorikas G. Muraševas (Г. А. Мурашев) rašė: Skirtingai nuo turinčių tikruosius dvaro laipsnius (ėjusius pareigas rūmuose), visi asmenys turėję laipsnius „pareigose“ (rus. в должности) turėjo atitinkamų klasių civilinius ar karinius rangus. Jie buvo laikomi lyg ir kandidatais į tokius rūmų laipsnius, gaudavo teisę dėvėti atitinkamus mundurus. Nors asmenų, turėjusių tokius laipsnius, skaičius didėjo (1914 m. jų buvo 109), šie laipsniai buvo laikomi ypatingais apdovanojimais ir ypatinga caro malone.[1]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Мурашев Г. А. Титулы, чины, награды. — Санкт-Петербург: ООО «Издательство Полигон», 2001. — С. 101.