Štikjunkeris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Štikjunkeris (rus. Штык-юнкер) – žemiausias artilerijos karininkų laipsnis carinėje Rusijoje, egzistavęs 1712–1796 m. Iki 1765 m. štikjunkeriai rangų lentelėje buvo priskirti XIII klasei (kuriai iki 1884 m. priklausė armijos paporučikis). Įvedus artilerijos praporščiko laipsnį rangų lentelėje štikjunkeriai buvo pažeminti į XIV klasę ir atitiko armijos praporščiką.[1]

Po 1798 m. artilerijoje šį laipsnį pakeitė paporučikio (rus. подпоручик) laipsnis, nuo 1811 m. – artilerijos praporščiko (rus. артиллерии прапорщик), nuo 1884 m. atsargos praporščiko (rus. прапорщик запаса).

Artilerijos karininkų (Petras I save irgi laikė artilerijos karininku) laipsniai, įvedus Rangų lentelę, buvo viena klase aukštesni už tokius pačius likusių armijos karininkų laipsnius (išskyrus gvardiją). T.y., artilerijos pulkininkas atitiko brigadininką, artilerijos papulkininkis – armijos pulkininką ir t. t. Taip paslinkus artilerijos karininkų laipsnius armijos armijos unterleitenanto (XIII klasė) laipsnio artilerijoje neatitiko joks laipsnis.[2] Tarpui užpildyti buvo perimtas štikjunkerio (šved. Styckjunkar 'pabūklų junkeris') laipsnis iš Švedijos kariuomenės. Rusų kalboje laipsnio pavadinimas iš штик-юнкер tapo штык-юнкер, nes rusiškai штик nieko nereiškia, o штык 'durtuvas' įprastas kariškiams.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. [httpp://traditio-ru.org/wiki/Юнкер Юнкер]
  2. Atitikti būtų turėjęs artilerijos fendriko (praporščiko analogas) laipsnis, bet Petras I taip nesulygino, galbūt dėl to, kad artilerija neturėjo vėliavų, o šių laipsnių pavadinimai reiškė 'vėliavininkas'.
  • Военный энциклопедический словарь/ Пред. Гл. ред. комисии Н.В.Огарков.–М.: Воениздат, 1983.–863 с. с ил.
Jaunesnysis laipsnis
nebuvo
Rangų lentelė
Štikjunkeris
(1722—1796)
Vyresnysis laipsnis
artilerijos sekundporučikas
(1722—1796)