Generolas feldceichmeisteris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Generolas feldceichmeisteris (rus. генерал-фельдцейхмейстер, iš vok. General Feldzeugmeister. Feldzeug 'pabūklas') – kariuomenės generolo laipsnis (Austrija, vėliau – Austrija-Vengrija); XVIII–XIX a. kai kurių valstybių (Rusijos imperijoje, kai kuriose Europos šalyse) kariuomenių vyriausiojo artilerijos vado pareigos. Vokietijos bei Rusijos imperijos kariuomenėje (iki I pasaulinio karo) – karinis pareigūnas, atsakingas už kariuomenės tiekimą ir apginklavimą[1].

Iki Petro Didžiojo artilerijos viršininko pareigos nebuvo nuolatinės. Į jas karo metu paskirdavo specialų vaivadą. 1699 m. Petras I imeretinų caraitį Aleksandrą Arčilovičių paskyrė Patrankininkų prikazo (rus. Пушкарский приказ) galva su generolo feldceichmeisterio laipsniu. Į valdžią atėjus Pavelui I, generolo feldceichmeisterio pareigas pakeitė visos artilerijos inspektorius (rus. инспектор всей артиллерии).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]